Ne vienas važiuodamas Karaliaus Mindaugo prospektu vis dirstelėja į kylančią Žalgirio areną. Nemuno sala taps ypatingos traukos vieta. Iškirsti pirmieji krūmai. "Iš kur ten tie lūšnynai?" – nuostabos neslepia į salą užsukę kauniečiai ir miesto svečiai. Griuvenos – tai juodoji Nemuno salos pusė.

Gyvenimas tęsiasi

"Kai mes ateiname, jų dažniausiai jau nebūna. Anksti išeina", – šluostydamasis prakaituotą veidą apie lūšnynų gyventojus pasakojo bendrovės "Irgita" darbininkas Vytautas Šmigelskis.

Jis sakė, kad pačią pirmą dieną perspėjo čia šeimininkavusius benamius, kad pradedamas valyti Nemuno salos parkas. Į perspėjimus jie neregavo, darbinių mašinų keliamas triukšmas netrukdė ramiai miegoti prieglobstį susikūrusiam pašiūrės gyventojui.

Darbininkų žodžiais, jie čia gyvena trise, kartais dar būna moteris. Dieną, kol darbininkai dirba, lūšnynų gyventojai jiems nesimaišo akyse.

Ant seno medinio pastatėlio vis dar kabo iškaba "Kauno m. vandens motorinio sporto klubo bazė" ir perspėjimas "Valčių bazėje pašaliniams vaikščioti graudžiama".
Neseniai ugniagesiai saloje gesino vieną įsiliepsnojusį pastatėlį. Apie kilusį gaisrą gelbėtojams pranešė arenoje budėję apsaugos vyrai. Tąsyk buvo pastebėti keli vaikėzai. Neatmetama prielaida, kad, jiems  neatsargiai elgiantis su ugnimi, ir kilo gaisras.

Aplinkui lūšnas – šiukšlynas, o jų viduje – nežmoniškas dvokas. Mėtosi krūvos įvairiausių drabužių, vaikiškų žaislų, baldus primenančių rakandų, tušti buteliai, gelžgaliai, gelbėjimo ratai, kuriuos paprastai pamatysi laivų deniuose. Ant lūšnos langų pakabinta nors ir ne pirmo baltumo užuolaidėlė.

Sunku patikėti, kad už kelių žingsnių, kitame Nemuno salos gale, kyla  milijonus kainuojanti Žalgirio arena, kur 2011-aisiais vyks Europos vyrų krepšinio čempionato finalinis etapas. O kitame salos gale ramiai teka nelegalių bazės gyventojų dienos.

Sulaukė darbininkų

"Kai pradėjome čia darbuotis, buvo neįmanoma įeiti. Brūzgynas, šabakštynas, kitaip nepavadinsi", – pirmuosius įspūdžius prisiminė Eimantas Grybas. Apgriuvę pastatai skendėjo krūmuose, todėl nei nuo Karaliaus Mindaugo prospekto, nei iš kita Nemuno puse einančios H. ir O.Minkovskių gatvės nieko nesimatė.

Nuo vasaros pradžios bendrovės "Irgita" darbininkai švarina Nemuno salos smaigalį. Šis salos galas daug metų buvo apleistas. Pagaliau iš savivaldybės biudžeto numatytų želdiniams tvarkyti pinigų skirta 100 tūkst. litų.

"Bus sutvarkytas beveik 7 ha plotas, išpjauti 390 menkaverčiai medeliai, 265 iš jų skersmuo – iki 20 cm. 122 medeliai bus nugenėti. Dėmesio sulauks bet kaip iššaugę klevai, gluosniai, akacijos, ievos, guoba, kelios liepos. Iš 5 ha ploto dar teks iškirs krūmus", – kaip iš rašto išpyškino Miesto tvarkymo skyriaus vyresnioji specialistė Birutė Zareckienė.

Nemuno salą stengiamasi sutvarkyti, kad šis parkas būtų panašus į Santaką. Kadaise ten taip pat buvo neįžengiami brūzgynai, o kai sutvarkė, paaiškėjo, kad Kaunas turi puikią vietą pasivaikščioti.

"Stengiamės sutvarkyti kuo daugiau upių pakrančių, kad miestiečiams būtų patogu prieiti prie upės, pasitiesti pledą, pagulėti ar pasėdėti. Upės ir upių pakrantės turi būti prieinamos. Kokia prasmė vaikščioti po parką prie upės, kai tos upės negali pasiekti", – kalbėjo B.Zareckienė.

Visus sveikus ir perspektyvius medžius saloje planuojama palikti. Taip pat alyvų krūmus – esą dėl jų ypač nerimavo garbaus amžiaus kauniečiai.

"Dėl pastatų aš nieko nežinau, visiškai nieko. Buvau, mačiau, ten lyg kažkokie žmogeliukai gyvena, bet mūsų skyrius rūpinasi tik želdiniais", – atsakė B.Zareckienė, paklausta apie pašiūrių likimą.

Kam priklauso lūšnos?

Pabandžius išsiaiškinti, kam priklauso statomos Žalgirio arenos kaimynystėje šiurpą keliančios lūšnos, atsimušėme tarsi į sieną. "Kauno dienos" kalbinti savivaldybės valdininkai atrodė tarsi iš dangaus nukritę. Susidarė įspūdis, kad lūšnynų egzistavimas jiems – didžiulė naujiena.

"Jeigu parašyta, kad ten – vandens motorinio sporto bazė, turite Sporto skyriuje teirautis", – paaiškino Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys. Sporto skyriuje išsiaiškinome, kad jokio nekilnojamojo turto Nemuno saloje jų padalinys neturi, esą ten gali būti dar sovietinių laikų palikimas. Sporto valdininkai patarė vėl kreiptis į Turto skyrių.

"Nieko paguodžiamo jums negaliu pasakyti. Savivaldybė ten jokio turto neturi, jokių statinių", – aiškino A.Slušnys.

Vedėjas rėžė, kad jų skyrius rūpinasi tik savivaldybės vardu registruotais pastatais. "Kadangi jūs sakote, kad ten parko teritorija, reikia Aplinkos apsaugos skyriuje teirautis", – tolesnėms paieškoms nukreipė vedėjas.

"Dėl lūšnelių nieko negalėčiau pasakyti. Mūsų skyrius rūpinasi Nemuno vagos valymo darbais", – paaiškino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Vis dėlto valdininkė neatsisakė pasidomėti, kam priklauso lūšnynas.

Vėliau valdininkė, vis primindama, kad tiksliau galėtų atsakyti Turto skyriaus vedėjas, sakė spėjusi išsiaiškinti, kad pastatai neįregistruoti. Esą tokiu atveju lūšnos turėtų būti paskelbtos neturinčiomis šeimininkų. Vedėjos žiniomis, kol pastatui suteikiamas toks statusas, užtrunka mažiausiai pusmetį.

"Šiemet tikrai nieko nedarysime. Nėra lėšų. Iškirtus krūmus atsivėrė robinzonų irštva?" – nustebo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Meras tikino žinojęs apie buvusią valčių bazę ir nelegaliai joje gyvenančius žmones. A.Kupčinskas patvirtino, kad apgriuvę pastatai neturi šeimininko, tačiau savivaldybė dar nepradėjo procedūros, kad šis turtas būtų pripažintas bešeimininkiu.

"Bus kaip Pekine. Prieš olimpiadą ten irgi buvo lūšnynai, bet per šventę jau buvo gražu", – bandė juokauti Sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas.