VI a. prieš mūsų erą Babilonas garsėjo kaip miestas, turintis  kabančius sodus. XXI a. Vilnius irgi turės tokią galimybę.

Jau rugpjūčio 15 dieną, 14 val. Užupyje skverelyje „Jono Meko skersvėjis“ iš atsineštų žolių, gėlių, įvairių kitų augalų miesto gyventojai galės padovanoti sostinei Užupio kabančius sodus.

Įkvėpė senamiestis

Projektas netradicinis ir tikrai meniškas, nors jo sumanytoja Všį „Aukso gysla“ atstovė Agnė Baltramaitytė tikina, jog tai labiau socialinis sumanymas, skatinantis žmonių tarpusavio bendravimą ir miesto puošimą.

„Projekto sumanymas mezgėsi jau senokai. Praeinant pro dabartinį "Jono Meko skersvėjį", žiūrint į apleistus pastatų fasadus norėjosi čia sukurti kažką ypatingo. Mūsų senamiestis dažnai siejamas su  apleistų pastatų dvasia, autentiškumu ir senove. Gal dėl to ir gimė sumanymas aptvarkyti šitą taką, kol jis nerestauruotas,  paliekant ypatingą senamiesčio įvaizdį, įkūnijant rūpestingumą“, - pasakojo projekto autorė.

Ji tikino, jog net ir neturint pinigų galima apleistus dalykus paversti tikrai gražiais ir fantazijos kupinais objektais, kurie būtų įdomūs ne tik vilniečiams, bet ir miesto svečiams. Juk vargu ar dar kuris miestas gali pasididžiuoti tokiu sodu.

Pavadinimas – padėtis be išeities

Pasak A.Baltramaitytės būsima talka „Jono Meko skersvėjy“ savaime įgavo pavadinimą „Kabantys Užupio sodai“. Iš kur jis kilo?

„Jis tiesiog atkeliavo pats. Tikriausiai ne vienam mūsų yra tekę lankytis šiame skverelyje, akivaizdu, kad jis labai siauras ir įkurtas tarp apleistų pastatų, joks įprastas sodas čia netilptų, todėl ir sumanėme žolynėlius bei kitus augalus tiesiog pakabinti“, - pasakojo idėjos iniciatorė.

Sodo išsaugojimas, anot A.Baltramaitytės, būtų tikras stebuklas, gimęs iš didelės meilės Vilniui.

Vyks per Žolines

Pradėti talką per Žolines buvo pasirinkta ne atsitiktinai, juk tai asocijuojasi su šventės atributika.

„Pats sodinimo procesas siejasi su tam tikromis apeigomis. Todėl nutarėme jį gražiai priderinti prie kadaise pagoniškos, todėl mumyse organiškos tradicijos, perkeltos į katalikišką šventę. Jos abi susijusios su tikėjimu, kaip ir mūsų tikėjimas sodo gyvavimu“, - su šypsena kalbėjo mergina.

Jos teigimu, tai proga parodyti, kaip  savo aplinką ir neigiamai veikiančius dalykus galima nesudėtingai pakeisti patiems.

„Tikimės, kad toks projektas padrąsins žmones keisti tam tikrus įpročius savo pačių gyvenime - tebūnie tai jų kieme pasodinta ir rytmety juos pradžiuginanti gėlė ar kita nauja pradžia“, - entuziazmu tryško projekto autorė.

Fluksiškas sumanymas

A.Baltramaitytė pasakojo, jog „Jono Meko skersvėjį“ pasirinko ne tik dėl vietos ar dėl to, kad jis labai apleistas. Viena iš priežasčių ir ta, jog pats J.Mekas imponuoja kaip drąsos sentimentalumui ir modernybės mišinys, originalių idėjų turinti asmenybė.

„Sodo įkūrimui bus naudojamos atsitiktinės žmonių suneštos medžiagos, jo kūrimas bus visiškas ekspromtas, manau, tai labai panašu į  „Fluxus“ judėjimo ideologines nuostatas. Tačiau tai nėra mūsų siekiamas rezultatas.  Nesistengsim, kad sodas atitiktų kažkokius rėmus. Priešingai, tikimės, kad tai bus visiškai naujas ir mums netikėtas darinys“, - sakė mergina.

Anot jos, labai įdomu, kokį  pavidalą įgaus įkurtas sodas, kuris, tikimasi, gyvuos iki pastatų restauracijos ir taps daugelio pamėgta vieta, į kurią norėsis atnešti savo augalą.