Klaipėdos pietinio rajono daugiabučių gyventojai dažnai skundžiasi, jog jiems vis nepavyksta išspręsti namų laiptinių niokojimo problemos.

Tačiau policija pastebi, kad užuot ėmęsi rimtesnių prevencinių ar juridinių veiksmų, klaipėdiečiai tik uždažo neaiškių asmenų išterliotas sienas ar pašto dėžutes, suremontuoja išdegintas liftų sienas ir kantriai tikisi, jog išpuoliai nepasikartos.

Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus viršininko Kazimiero Sinkevičiaus teigimu, tokias problemas gyventojai turėtų spręsti bendrai, o ne po vieną.

„Kartais ne visi žmonės nori imtis iniciatyvos patys. Laiptinė yra namo dalis, kuri priklauso to daugiabučio namų ūkiams,  todėl visi gyventojai turėtų prisiimti atsakomybę po lygiai bei spręsti šią problemą kartu", - akcentavo jis.

K. Sinkevičius patarė visų pirma name pasirūpinti geru durų užraktu, kad pašaliniai asmenys negalėtų laisvai patekti į namo laiptinę.

"Jei ši priemonė nepadeda, gali būti, jog žalą laiptinei daro pačiame daugiabutyje gyvenantys asmenys arba jų pažįstami. Tuomet reikia vadovautis saugios kaimynystės principu ir stebėti aplinką bei bendrai pamėginti sužinoti, kuo daugiau apie name gyvenančius įtartinus asmenis. Tuomet kreiptis į apylinkės inspektorių ir bendrom pajėgom išaiškinti nusikaltimą“ – teigė pareigūnas.

Pasak K. Sinkevičiaus tokie nusikaltimai gali būti traktuojami įvairiai ir už juos gali grėsti netgi areštas.

„Jei būna sugadintas didelis plotas ir patiriami dideli nuostoliai, tuomet už tokius pažeidimus gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė. Jei žala smulkesnė, tuomet suaugusiam pažeidėjui gresia administracinės nuobaudos, kurios svyruoja nuo 100 iki 300 litų, žinoma, ir nuostolių atlyginimas. Jei nusikaltimą įvykdo nepilnametis, jo tėvams gresia nuo 50 iki 100 litų bauda ir žalos atlyginimas. Taip pat, jei nusikaltimas yra traktuojamas kaip rimtas chuliganizmas, pažeidėjui gali grėsti net areštas iki 20 parų“, – kalbėjo skyriaus viršininkas.

Pareigūno teigimu, dėl panašių nusikaltimų gyventojai visų pirma turi kreiptis į namą administruojančią bendrovę ar bendrijos administraciją. Nes tik jie gali tiksliai paskaičiuoti patirtus nuostolius.

Pasak K. Sinkevičiaus, priežastis, dėl ko žmonės kartais tiesiog numoja ranka į tokius išpuolius yra abejingumas savo aplinkai ir išankstinis nusistatymas prieš policijos pareigūnus.

„Prie kiekvieno namo pastatyti po policininką yra neįmanoma. Tik bendromis jėgomis galima išspręsti tokius nusikaltimus. Svarbiausia žmonėms pasitikėti savo apylinkės policijos pareigūnais ir nebijoti jiems teikti informaciją. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo apylinkės poskyrio pareigūno profesionalumo. Labai svarbu, kiek jis pažįsta savo apylinkę ir jos gyventojus. Tačiau profesionalumo pareigūnas neįgis be gyventojų pasitikėjimo ir pagalbos“ – kalbėjo K. Sinkevičius.