Po kelių mėnesių visi susikertančių gatvių kampuose stovintys pastatai turėtų būti žymimi tik vienu adresu. Tačiau Vilniuje ši pertvarka juda vėžlio greičiu.

Balandžio pabaigoje Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad visiems kampiniams namams turi būti suteiktas tik vienas adresas. Lietuvai dalyvaujant Europos adresų infrastruktūros projekte paaiškėjo, kad tik mūsų šalyje egzistuoja kampiniai adresai, todėl, buvo nuspręsta jų atsisakyti.

Kampinių adresų turėtų nelikti jau gruodžio 1 d., tačiau adresų keitimą vykdantys valdininkai neslepia, kad iki to laiko pertvarkos įvykdyti nepavyks.

Kaip pasakojo savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Geografinės informacijos skyriaus vedėjas Alvydas Karalius, daugiausia problemų kyla bandant įvesti tvarką Senamiestyje. Šioje sostinės dalyje kampinių adresų yra daugiausiai.

„Kyla labai daug klausimų susijusių su nevienoda informacija. Vos ne kiekvienu atveju reikia eiti ir žiūrėti, kas ir kaip. Yra atvejų, kai viena namo laiptinė yra vienoje gatvėje, kita – kitoje, vieni gyventojai nori vieno adreso, kiti – kito“, - aiškino L.Karalius.

Pasak jo, galvos skausmą kelia ir ties sankryžomis stovintys negyvenami ir nenaudojami pastatai. Norint rasti jų savininkus, informacijos reikia ieškoti Registrų centro archyvuose, o nemokamo priėjimo prie šios valstybinės įmonės duomenų „Vilniaus planas“ neturi.

„Mes rašome įvairius tarnybinius raštus, ieškome būdų šią problemą spręsti. Norėtume glaudžiau bendradarbiauti su Registrų centru“, - aiškino L.Karalius.

Registrų centro atstovas Aidas Petrošius informavo, kad Vilniuje šiuo metu tebėra registruota beveik 1300 kampinių adresų, o sostinės savivaldybė šiemet priėmė sprendimus tik dėl kelių dešimčių tokių adresų pakeitimo.

„Tuo pat metu dauguma kitų šalies savivaldybių gerokai pasistūmėjo naikindamos kampinius adresus“, - sakė A.Petrošius.