Caritas ragina valdžią ne pirkti, o apmokėti socialinių būstų nuomą

Vilniaus Caritas ragina miesto savivaldybę ne pirkti būstus socialiai remtiniems žmonėms, o leisti jiems nuomotis gyvenamąją vietą ir apmokėti nuompinigius.

Anot Vilniaus Caritas komunikacijos koordinatorės Dalios Babravičės, šią humanitarinę veiklą vykdančią katalikišką organizaciją išsakyti savo nuomonę paskatino sostinės savivaldybės pastarosiomis dienomis vykdomas socialinių būstų pirkimas, kuriam skiriama 2 mln. litų.

„Mums atrodo netinkamas būdas pirkti būstus ir juos skirti socialiai remtiniems žmonėms. Rudenį suėjo metai, kai ėmėme raginti ne vien savivaldybę, bet ir Seimą bei ministerijas pereiti nuo socialinio būsto pirkimo ir skyrimo žmonėms prie nuompinigių skyrimo tam, kad žmonės patys galėtų išsirinkti, kur jie nori gyventi“, - BNS trečiadienį sakė D.Babravičė.

Pasak jos, pirkti socialinį būstą yra ekonomiškai nenaudinga nei valstybei, nei mokesčių mokėtojams: „Žmonės, gavę tą būstą, jį nugyvena, nes yra per maža kontrolė, yra neaišku, kokią atsakomybę jie prisiima jį gaudami“.

Be to, didelė socialiai remtinų žmonių koncentracija viename name ar rajone, kur nuperkama daug butų jiems, esą nebeskatina jų keistis, nesaugiai jaučiasi aplinkiniai, turintys daug tokių kaimynų.

„Kai į vieną vietą sukeliama daug socialiai pažeistų žmonių, ta aplinka neskatina keistis. Jie toje aplinkoje mato tas pačias problemas, kurias turi patys - skurdą, priklausomybę, nedarbą, galbūt smurtą. Tai pažeidžia viso to rajono infrastruktūrą, nes žmonės jaučiasi nesaugiai. Yra labai daug stereotipų, susijusių su tomis grupėmis, nors nebūtinai jie teisingi“, - kalbėjo Caritas atstovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad socialinis būstas turėtų būti „tarpinė stotelė“, skirta pagyventi joje kurį laiką, kol socialiai remtinam žmogui nebereikės tokios pagalbos ir jis galės savimi pasirūpinti pats. Tuo metu ilgai laukę ir gavę nupirktą jiems socialinį būstą, žmonės jį ima laikyti nuosavu.

„Žmonės priversti laukti eilėse daugelį metų, ir kai pagaliau sulaukia to būsto, jie jį priima kaip nuosavybę. Jis nebėra tarpinis būstas, koks turėtų būti tam laikotarpiui, kol žmogus atsistos ant kojų. Nėra judėjimo, kuris turėtų būti natūralus, kad žmogus pagyvena sunkųjį laikotarpį ir išeina gyventi savarankiškai, o ne kiekvieną aprūpinti būstu iki gyvos galvos. Tai nėra socialinio būsto tikslas“, - sakė D.Babravičė.
Apie tai, kad prioritetą reikia skirti ne socialinio būsto pirkimui, o nuomai, svarsto ir Vyriausybė.

Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, nuomos mokesčio kompensavimas būtų lankstesnis efektyvesnis būdas tenkinti socialinio būsto poreikius.

Socialinio būsto fondo plėtros 2013-2019 metų programos projekte siūloma numatyti, jog nuo 2013-ųjų savivaldybių būsto fondo plėtra būtų finansuojama iš savivaldybių biudžeto, o būsto nuomos mokesčio ar jo dalies kompensavimas - iš valstybės biudžeto lėšų, pavyzdžiui, kaip tikslinė dotacija savivaldybių biudžetams.