Archeologų radinys - Klaipėdos priešistorę menantis šulinys

Unikalų radinį iškėlė iš žemės

Unikalus archeologinis radinys - šulinys, menantis Klaipėdos priešistorę, penktadienį iškeltas iš žemės, kur glūdėjo šimtmečius, ir išgabentas konservuoti.

Netoli Žardės piliakalnio, mokslininkų žiniomis, ne vieną šimtą metų gyventa senųjų kuršių. Šių metų tyrinėjimai parodė, kad čia būta didelio miesto, o jo gyventojai turėjo įsirengę gamybinę zoną, savotišką pramoninį rajoną, kur verstasi geležies rūdos gavyba bei lydymu.

Būtent geležies rūdai paruošti naudoti tokie šuliniai. Šiemet archeologės Ievos Masiulienės vadovaujamai archeologų ekspedicijai pasisekė rasti medinių rentinių šulinį, kurio vanduo naudotas rūdai plauti.

Tai unikalus radinys, tad mokslininkai nutarė jį iškelti, konservuoti ir parengti eksponavimui, o vėliau rodyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojams.

„Šulinys unikalus tuo, kad yra medinis. Šioje gyvenvietėje nebuvome radę kito tokio rentinio, jis suręstas iš pusiau tašytų beržo medienos rąstelių, o viršutinė dalis - iš pušies. Gruntiniai vandenys ir molis puikiai konservavo medieną. Panašių šulinių yra rasta Šiaulių rajone, Lieporių gyvenvietėje. Atlikti tenykščio radinio radiokarboniniai tyrimai leido nustatyti, kad šuliniai suręsti tarp 300-ųjų ir 500-ųjų mūsų eros metų. Medžiaga, kuri rasta aplinkui mūsų radinį, leidžia spėti, kad čia aktyviai lydyta geležies rūda nuo pirmo iki septinto amžiaus po Kristaus“, - pasakojo I.Masiulienė.

Įdomu, kad šulinyje neaptikta jokių jame nuskendusių radinių. Lieporiuose dirbusi daktarė Birutė Salatkienė rado iš liepų tošies padarytus kibirėlius vandeniui semti.

Pupos dydžio pelkių rūdos gabaliukus senieji Žardės gyventojai kasdavo iš rūdingo žemės sluoksnio, specialiai tam iškastose lomelėse plaudavo šulinių vandeniu nuo jų žemes ir organines priemaišas, po to apdegdavo, taip ją sodrindavo. Išlydyta geležis naudota ginklų bei namų apyvokos daiktų bei darbo įrankių gamybai.

Penktadienio popietę šulinio vidus pripildytas lengvomis mžedžiagomis, rentiniai apdengti, pats šulinys kranu iškeltas ir išgabentas konservuoti į Vilnių.

Medienos konservavimo specialistė Deimantė Baubaitė mano, kad darbas truks trejus metus. Metus mediena bus mirkoma specialiame skystyje, dar dvejus metus ji bus dengiama konservuojančiomis medžiagomis.

Rastasis rentinys yra apie metro gylio, rentinio kraštinių ilgis apie 65 centimetrų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

martynas

martynas portretas
Geras! :)

Aš portretas
Su balalandžio 1-ji

Naglis Puteikis

Naglis Puteikis portretas
Puikus radinys.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių