Vieną didžiausių dovanų civilizacijai suteikė 1769 m. anglų inžinierius Džeimsas Vatas. Jis pirmasis sukonstravo biokuro (malkų) varomą garo mašiną – pirmąjį Pasaulyje mechaninį variklį. Nesuprantama, kodėl mūsų šalyje šis energijos būdas automobilininkų tapo primirštas, net nekomentuojamas.

Akivaizdi nauda

D.Vato sukurtas mechaninis variklis kalnakasybos darbuose pakeitė net 12 arklių. Biokuru kūrenami traukiniai atsirado 19-ame amžiuje, o automobiliai 20-ame. Vyresnio amžiaus žmonės gerai prisimena, kaip tarpukario ūkininkai grūdinius kūlė malkų kūrenamomis garo mašinomis (vadinamomis dampėmis). O karo metais vokiečių karinės automašinos - benzininės bei su medžio dujų generatoriais - kūrenamos malkomis, pasiekė beveik Maskvą. Karo pabaigoje tokiu pat būdu rusų automašinos pasiekė ir Berlyną.

Lietuvoje jau pagaminama apie 11 proc. visuotinos šalies biokuro energijos (daugiausiai augalinės ir šiukšlių). Realu, kad iki 2014 m. šalyje iš vietinių medžiagų ir atsinaujinančiųjų (vėjo bei Saulės) šaltinių būtų pagaminama apie 70 procentų, tam reiktų 2 milijardų litų investicijų. Deja, žymiai sudėtingesnis ir grėsmingesnis yra automobilių naudojamas biokuras atmėžtas nuodinguoju bioetanoliu.

Žmonėms nebus ko valgyti...

„Jei augančiu naudos poreikio bus papildyta biokuru 20 procentų, tai greitai žmonėms neliks ko valgyti“ – pareiškė Šveicarijos maisto koncerno „Nestle“ vadovas Peteru Brabeku. Mat yra galutinai pripažinta, kad benzino etalonio papildai yra gamtai ir žmonėms labai kenksmingi. Šiuo metu, pavyzdžiui Vokietijoje autobenzinas yra 4,4 proc. papildomas augaliniu dyzelinu bei 2 proc. bioetanoliu. Nuo šių metų šalyje įvedamas automobilių benzinams naujas standartas – Euro 10. 2009 m. tie priedai turi siekti 10 procentų. Kitose ES šalyse tai padaryti planuojama iki 2020 metų. Tuo tarpu vokiečiai tam laikui biokurą papildyti procentą siekia padidinti iki 20 procentų.

Deja, tai jau gali vesti prie žymių klimato pokyčių, žmonių sveikatingumo bei techninių autovariklių sutrikimų. ES Komisijos planavimu 2007–2020 metais biokuro gamybai reikėtų skirti 50 milijardų eurų. Tie valdžios sprendimai sukelia rimtų prieštaravimų, iškylančių politiniame lygmenyje. Prieš tai kyla „žalieji“, mokslininkai bei politikai.

Pavyzdžiui, Lotynų Amerikos prezidentai - Peru vadovas Alan Garcia bei Bolivijos lyderis Evo Morales - pareiškė, kad neapdairus Žemės ūkio pervedimas iš maisto gamybos į biokurą yra tolygus žmonijos savižudybei. Britų valdžia sukūrė specialią ekspertų komisiją ištirti biokuro poveikį klimatui.

Autobiokuras – pavojingas žmonių sveikatai

Didinami rapsų, sojos bei kukurūzų biokurui gaminti plotai, bei ypač jų tręšimas ir miškų naikinimas, veda prie šiltnamio dujų gausėjimo bei prie globalinio klimato pavojingo šiltėjimo. Antai ekologinės organizacijos „The Nature Concervance“ duomenimis, iškirstų Brazilijos tropinių miškų buvusiuose plotuose biokurinė augalija apie keletą kartų kartų daugiau gali išskirti šiltnaminių dujų į atmosferą.

Minesotos (JAV) Universiteto specialistai teigia, kad išnagrinėję gausiai tręšiamos augalijos biokuro poveikį žmonių sveikatai, nustatė, kad jis išskiria į atmosferą didelius amoniako kiekius, kurie dažnai sukelia žmonių kvėpavimo sistemos susirgimus. Pragaištingai iškertami miškai yra didžiausi gryno deguonies tiekėjai į atmosferą.

Mokslininkai siūlo, jog biokurui gaminti mažiau nuostolių gamtai ir žmogui atneštų miškai ir kita laukinė netręšiama augalija. Lietuvoje autobiokurui 20 tūkst. tonų gaminti daugiausia naudojami cukriniai runkeliai, bulvės bei kviečiai. Vienam etanolio litrui pagaminti sunaudojama 2 – 3 kilogramai kviečių.

Vokietijos aplinkos apsaugos ministerijos analizės keliu nustatyta, kad jau šiuolaikinis skiestas autobiokuras pradeda trikdyti autovariklių darbą. Todėl yra būtina kurti naujus „Flex Fuel“ tipo variklius, kuriuos gaminti jau siūlo „Ford“ ir „Saab“ kompanijos.

Biokuras tarp kitų energijos rūšių yra vienas paskutiniųjų.

Tai neseniai ištyrė ir pagrindė JAV Stenfordo Universiteto energetinės programos mokslininkai, įvertinę pagal įvairių energetinių rūšių svarbą ir ekonomiškumą, jie sudarė jų reikšmingumo eilę. Perspektyviausiais artimiausioje ateityje bus tokia jų eilės tvarka: vėjo, saulės koncentruotoji energija, geoterminė, jūros potvynio, saulės baterijų, vandens bangų bei užtvankinė energija. Vienuolikos rūšių sudarytosios energijos eilės paskutinėse vietose atsidūrė biokuras, gaminamas iš kukurūzų ir augalijos atliekų bei labiausiai mūsų gerbiama viltingoji branduolinė energija.

Sudarant minėtą energijos rūšių sąrašo eiliškumą buvo atsižvelgiama į jų ekonomiškumą, atmosferos taršą, bei galimą kenksmingą įtaką gyvajai gamtai ir žmogaus sveikatai.