Viceministrė: universitetai pasauliniame reitinge pakilo dėl reformos

2012-08-04 18:15:16
BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Viceministrė: universitetai pasauliniame reitinge pakilo dėl reformos Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, jog Lietuvos universitetų kilimą pasauliniame reitinge lėmė atliekamos reformos.

Viceministrės žodžiais, padaryti žingsniai konsoliduojant universitetus jau duoda vaisių, bet galutinio rezultato dar nematyti, ir ateityje universitetai gali parodyti dar geresnius rezultatus.

Liepą paskelbtame pasauliniame universitetų reitinge (Webometrics Ranking of World Universities) Vilniaus universitetas pakilo per 52 pozicijas ir iš septinto šimtuko pateko į šeštą, o septintajame šimtuke esantis Kauno technologijos universitetas rezultatą pagerino 74 pozicijomis.

Naujausiame pasaulio universitetų reitinge VU užima 593 vietą, kai prieš pusmetį skelbtame šiame reitinge buvo 645-tas, o KTU iš 691 vietos pakilo 617-tą.

„Pasikeitimai neabejotinai susiję su pertvarkom, kurios vyksta. Prie abiejų universitetų, apie kuriuos mes kalbam, buvo prijungti institutai, jie aktyviau dalyvauja mokslo programose. Turint galvoje, kiek KTU vyksta permainų, tai ir verslo ir mokslo santykių derinimas, jaunų studentų verslumo skatinimas, verslo inovacijos, tie procesai jau pradeda duoti vaisių, bet mes galime tikėtis, kad per keletą metų jis kils dar“, - Lietuvos universitetų galimybes vertino N.Putinaitė.

„Manau, pokyčiai jau duoda rezultatų, ir kitų metų reitinge mūsų universitetai turėtų atrodyti dar geriau“, - reziumavo viceministrė.

Ji taip pat tvirtino, jog Lietuvos universitetai turi galimybių atsidurti tarp pačių geriausiųjų - ir tam reikia tik noro. „Visada norėtume būti pirmi, greta Oksfordo ir Kembdridžo, ir tai visai ne juokingas noras, nes jei kažko nori ir darai, visada gali pasiekti“, - kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.

Pasak jos, nors reitingai visuomet vertinami su tam tikru įtarumu, klausiant, kiek objektyvūs skelbiami rezultatai, kiek pasirinkti vertinimo parametrai atspindi realią situaciją, jų rodmenys yra svarbūs „Nors reitingai visada turi įtarumo šešėlį, kiek objektyvūs tie rezultatai, bet visgi į juos visi žiūri ir tos pozicijos svarbios“, - sakė viceministrė.

Iš Lietuvos universitetų į septintą šimtuką dar patenka Vilniaus Gedimino technikos universitetas, kuris naujausiame reitinge užima 696 poziciją, sausį buvo 660-tas. Vytauto Didžiojo universitetas reitinge pakilo į 1294 vietą, tuo tarpu prieš pusmetį buvo 1947-tas.

Klaipėdos universitetas reitinge - 1577-tas (2266-tas sausį), Šiaulių universitetas - 2038-tas (2004-tas sausį). Lietuvos edukologijos universitetas reitinge užima 2386 vietą, Aleksandro Stulginskio universitetas - 2753 vietą.

Kitos Lietuvos aukštosios mokyklos pasauliniame reitinge jau išsidėsto trečiajame tūkstantuke ir žemiau.

Pasauliniame universitetų reitinge pirmauja Harvardo universitetas JAV, Europoje pirmas - Kembridžo universitetas Didžiojoje Britanijoje.

Pasaulio universitetų reitingą dukart per metus skelbia Ispanijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos įkurta Kibermetrikos laboratorija.

Šiame straipsnyje: Universitetai pasaulio reitingas

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 1

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Šeš, 2012-08-04 13:37

Universitetus sujungė su institutais. Liko uodegoje ir džiaugiasi. Tai juk kėdžių stumdymas Titanike. Daugelis susirūpinusių Lietuvos likimu galvoja, kaip pripratinti Lietuvos jaunimą kurti verslus gimtinėje, užuot einant į darbo biržą arba emigruojant. Gal padėtų materialinės paramos dalinimas pradedantiems verslininkams? Manau, kad ne. Neuždirbti ir nesutaupyti pinigai neatneša laimės. Seniai populiarios yra garsios stambių loterijos laimėjimų istorijos. Tokie laimėjimai nepadaro laimėtojų sėkmingais verslininkais. Jei nori konkuruoti pinigais, tai uždirbk ir sutaupyk tuos pinigus. Tik tada mokėsi juos tvarkyti ir išsaugoti. Jei kas nors atidarys seifą ir duos jums gyvenimo pradžiai po keletą milijonų dolerių, jūs netapsite sėkmingais verslininkais. Tik būsite skolingi kažkam po keletą milijonų dolerių. Ne tik Lietuvoje būna milijonierių, kurie yra neverti tų pinigų. Vakaruose jei sakai, kad esi verslininkas, tave klausia, kaip tu apsigini nuo konkurencijos. Jei neapsigini, tai tu nesi verslininkas. Jei Tave kokie nors apgavikai vadina verslininku, ar genijum, ar dar kaip nors, norėdami Tavim pasinaudoti, tai nereiškia, kad Tu turi dirbti jiems dešimtmečius už jų malonius žodelius, nieko neturėdamas. Sugebėjimas kurti tokius užtvarus, apsaugančius nuo konkurentų, yra svarbiausia verslo savininko savybė. Konkurentu gali tapti daug kas: esami ar buvę verslo dirbantieji, verslo partneriai, kaimynai, Kinijos ar dar kokių nors šalių verslininkai. Užtvaru, apsaugančiu nuo konkurentų, gali būti uždirbti ir sutaupyti pinigai, bei sunkiai kitiems prieinamos žinios. Mes tik tada sukursime verslui palankią ekologinę sistemą, kada mūsų gabus jaunimas galės Lietuvoje įsigyti tokių žinių bei sukaupti tokius pinigus. Ta ekologinė sistema turi būti pakankamai didelė, kad būtų gyvybinga. Todėl būtina atsisakyti nemadingu dabar socialiniu darvinizmu paremtos universitetinės sistemos, kurią įvedė A. Kubiliaus ir G. Steponavičiaus vadovaujamos grupės. Jų įvesta tikimybė mokėti didžiulius pinigus už universitetinį išsilavinimą tik išbaido gabiausius mūsų abiturientus. Turime paruošti pakankamai gebančio Lietuvos jaunimo, jei norime Lietuvoje kurti gyvybingus verslus. Iš daugelio egzistuojančių verslo savininko apibrėžimų man artimiausias yra tas, kurį 1975 metais paskelbė Albertas Šaperas (Abert Shapero), teigiantis, kad verslininkai imasi iniciatyvos, susitaiko su pralaimėjimo rizika ir yra kontrolės pozicijoje. Užtvarai, apsaugantys nuo konkurencijos, yra esminė tos kontrolės dalis. Padėkime mūsų verslui kurti jam reikalingus užtvarus. Išvada yra paprasta. Turime efektyviau panaudoti mūsų mokesčių pinigus bei sukurti tokią universitetinio išsilavinimo sistemą, kuri pritrauktų kuo daugiau gabaus Lietuvos jaunimo ir suteiktų jam žinias, reikalingas konkuruoti šiuolaikiniame versle bei pakankamai greitai sukaupti startinį kapitalą. Reikalinga geležinė šluota, pašalinanti iš sistemos apgavikus, tinginius bei sustabarėjusia ideologija paremtus įstatymus.

VISI KOMENTARAI 1