Šeimynų steigėjai pageidautų, kad jiems mokamos šeimynos dalyvio pajamos būtų traktuojamas kaip darbo užmokestis, nes dabar išeina, kad atlyginimo jie negauna, dėl to bankai neskolina pinigų.

„Mes gauname dalyvio pajamas, bankui neįrodysi, kad čia tavo pajamos. Aš pensininkė, vyras ūkininkauja, bet mes vis tiek negauname paskolos, nes negauname atlyginimų“, - penktadienį per šeimynų susitikimą Seime sakė Gražina Grigaliūnienė iš Panevėžio rajono.

Jos teigimu, jeigu būtų mokami atlyginimai, šeimynos turėtų daugiau erdvės savo veiklai, būtų galima pretenduoti į nedarbingumo išmokas, spręsti atostogų klausimą.

„Mes ėjome iš idėjos, rinkome vaikus iš pagriovių, kai kurie patys ateidavo, esu mėnesio kūdikį iš pijokų tėvų pavogusi ir jo niekas nepasigedo pusę metų. Dabar išmokos didesnės, bet kokios mūsų garantijos? Ar tenkina jus dalyvių pajamos? Visi mokesčiai mokami, o dalyvio pajamos nelaikomos atlyginimu“, - kalbėjo G.Grigaliūnienė.

Seimo narė Rita Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad dabartines pajamas padarius darbo užmokesčiu šeimynų mamų ir tėvų gaunamos lėšos gali sumažėti.

„Reikia gerai teisiškai pagalvoti, ar nebus praradimo“, - sakė ji.

Dėl to įspėjo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Vaikų skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas.

„Jeigu šeimynos dalyvius padarytume savivaldybių socialiniais darbuotojais, kaip buvo anksčiau, bijau, kad pagal dabartinius atlyginimus jūsų pajamos gali dar sumažėti“, - teigė jis.

R.Černiausko duomenimis, vienas šeimynos dalyvis negali gauti mažiau negu minimali mėnesio alga ir negali gauti daugiau negu einamųjų metų draudžiamosios pajamos, jos dabar padidintos iki 1488 litų. Nuo šių lėšų mokesčių mokėti nereikia. Konkretus išmokos dydis priklauso nuo globojamų vaikų skaičiaus. Vaikams mokamos kitos išmokos, bet pagal įstatymą jos gali būti panaudojamos tik vaiko poreikiams tenkinti.

Specialistas priminė, kad anksčiau šeimynų steigėjai būdavo įdarbinami kaip socialiniai darbuotojai savivaldybėse, bet jų pačių iniciatyva ši tvarka pakeista, nes socialinių darbuotojų darbo užmokestis nedidelis, savivaldybių administracijos esą per daug kišdavosi į jų reikalus.

Šeimynų steigėjai teigė esantys priversti už savo nedideles lėšas remontuoti namus, kurie jiems nepriklauso, vežti vaikus senais netvarkingais automobiliais, nes savivaldybės paprastai neturi pinigų nei remontui, nei transportui, nei vaikų poilsiui.

„Valdžia mumis net nesidomi. Vieninteliai žmonės, kurie mumis domisi, užtaria ir rūpinasi, yra vaiko teisių specialistai“, - teigė Nijolė Navickienė iš Pasvalio.

Ji sakė esanti pirmoji, kuriai komercinis bankas suteikė 50 tūkst. litų paskolą buičiai sutvarkyti, tačiau tai kainavo daug laiko, pastangų.

SADM specialistas suabejojo, ar išeitis šeimynoms imti paskolas, nes reikės ir grąžinti, ir palūkanas sumokėti.

„Ne tas kelias, kad šeimynos eitų per paskolas. Nevalia iš vaiko poreikiams skirtų pinigų mokėti procentų už paskolas. Būtų geriau, jei būtų apsispręsta, kad šeimyna turi teisę ir gali gauti valstybės finansavimą rimtiems rekonstrukcijos darbams“, - kalbėjo R.Černiauskas.

Jis dirba darbo grupėje, kuri iki spalio turi parengti ir Vyriausybei pateikti Šeimynų įstatymo pataisas.

Šeimynų atstovai siūlė griežtai nereglamentuoti jų veiklos, nes gyvenime susiduriama su situacijomis, kai dėl teisės aktų reikalavimų negalima padėti vaikams.

G.Grigaliūnienė pasakojo esanti priversta nusižengti teisės aktams, kad galėtų pagelbėti be tėvų globos likusiems vaikams, kurie prašo pagalbos. Jos teigimu, šiuo metu šeimynoms draudžiama priimti vaikus iš kitų savivaldybių, jeigu šeimynoje negyvena jų brolis ar sesuo. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaikai nori gyventi būtent toje šeimynoje.

„Įstatymas negali pabloginti vaikų gyvenimo“, - pabrėžė G.Grigaliūnienė.

SADM duomenimis, Lietuvoje veikia 47 šeimynos, jose globojami apie 400 vaikų. Ministerijos gairėse numatyta, didinti šeimynų skaičių, palaipsniui mažinant didelių vaikų globos namų skaičių.