Seimas nepritarė Generalinės prokuratūros ataskaitai Pereiti į pagrindinį turinį

Seimas nepritarė Generalinės prokuratūros ataskaitai

2013-06-25 19:58
Seimas nepritarė Generalinės prokuratūros ataskaitai
Seimas nepritarė Generalinės prokuratūros ataskaitai / Tado Umaro (BFL) nuotr.

Parlamentarai antradienį nepritarė Generalinės prokuratūros ataskaitai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turės tobulinti nutarimo projektą, kuriuo jis siūlė parlamentarams patvirtinti prokuratūros ataskaitą.

Už pritarimą ataskaitai balsavo 31 parlamentaras, prieš buvo 28, 32 susilaikė. Prieš daugiausia buvo „darbiečiai“, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, didelė dalis socialdemokratų susilaikė.

„Aš ne taip vertinu. Seimas nepritarė nutarimo projekto pateikimui ir grąžino projektą komitetui iš naujo rengti ir svarstyti. Tikrai nebuvo pasisakyta dėl ataskaitos, mano nuomone“, - po balsavimo žurnalistams Seime sakė D.Valys.

Paklaustas, ar atsižvelgtų į Seime nuskambėjusį siūlymą, jei nepritarus institucijos veiklos ataskaitai, jos vadovas turėtų trauktis, generalinis prokuroras siūlė pirmiausia sulaukti galutinio parlamento sprendimo ir išgirsti politikų motyvus.

Pristatydamas praėjusių metų veiklos ataskaitą generalinis prokuroras pabrėžė, kad pernai pirmą kartą Lietuvos istorijoje atskleista daugiau nei pusė nusikalstamų veikų.

„2012 metais pasiekėme tokį atskleistų nusikaltimų skaičių, kuris taip pat pirmą kartą mūsų istorijoje peržengė sąlyginę “pusinę„ ribą – 52 procentus nuo visų užregistruotų nusikalstamų veikų. Koks reikšmingas šis pokytis, galima suprasti palyginus šį rezultatą su rodiklio vidurkiu, pavyzdžiui, su pastarųjų dešimties metų vidurkiu, kuris siekė 44 procentus“, - sakė D.Valys.

Ataskaitos duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruotos 82 tūkst. 492 nusikalstamos veikos, 2969 nusikalstamomis veikomis daugiau 2011 metais.

„Šį augimą daugiausia lėmė 2011 metų gruodžio 15 dieną įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pagal kurį smurtas artimoje aplinkoje nebepriskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl dėl tokių atvejų ikiteisminis tyrimas pradedamas privalomai“, - rašoma dokumente.

D.Valio teigimu, beveik 70 proc. daugiau nei užpernai teismams perduoda korupcinio pobūdžio bylų, taip pat pradėta dvigubai daugiau ikiteisminių tyrimų dėl korupcinio pobūdžio veikų.

22 tūkst. asmenų praėjusiais metais perduoti teismui, išteisinti per 400.

„Dar viena grėsmė, kuriai pastaruosius kelerius metus skirta itin daug visų mūsų dėmesio – tai seksualiniai nusikaltimai prieš nepilnamečius. Deja, bet šio pobūdžio nusikaltimų aukomis 2012 metais tapo 217 vaikų arba maždaug devynios įprastos mokyklinės klasės“, - dėstė generalinis prokuroras.

Pasak jo, nors ir nežymiai, bet ikiteisminio tyrimo trukmė trumpėja - pernai ikiteisminis tyrimas vidutiniškai truko 157 kalendorines dienas.

D.Valys taip pat džiaugėsi, kad stabiliai auga pasitikėjimas prokuratūra.

„Pozityvios tendencijos nėra pavienės ar atsitiktinės“, - sakė Generalinės prokuratūros vadovas.

Seimo narių paklaustas, kodėl nepaskyrė Kęstučio Betingio Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroro, nors šis surinko daugiausia balų per atranką, D.Valys teigė, kad negali prokuratūrai 16 metų vadovauti tas pats žmogus, būtina rotacija. Generalinis prokuroras apgailestavo, kad K.Betingis atsisakė siūlytų pareigų Generalinėje prokuratūroje, nedalyvavo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro atrankoje.

„Kauno apygardos prokuratūrai kaip ne vienai kitai reikia pokyčių, negali būti, kad jai tas pats asmuo vadovautų šešiolika metų“, - sakė D.Valys.

Nepaskirtas Kauno apygardos prokuratūros vadovu K.Betingis praėjusią savaitę išvis pasitraukė iš prokuratūros sistemos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų