Žvalgyba žvalgysis į mūsų pinigines kada panorėjusi?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Geopolitinė situacija verčia stiprinti žvalgybines institucijas. Tačiau, ar Seime svarstomi teisės aktų pakeitimai neperžengia kertinės asmens teisės, kurią garantuoja Lietuvos Konstitucija ir tarptautinės chartijos, į privatų gyvenimą?

Daugiau galių ir kontrolės

Nuo liepos 1 d. turėtų pradėti funkcionuoti nauja mūsų valstybėje žvalgybos kontrolieriaus institucija. Darbo ji nepritrūks, nes vis kyla abejonių, ar žvalgybininkai nepiktnaudžiauja savo galiomis. Tačiau Seimas jau užsimojo dar padauginti jai darbo, mat ėmėsi Žvalgybos įstatymo pataisų, kuriomis siūloma dar labiau atrišti žvalgybininkų rankas. Pvz., jie be teismo sankcijos galėtų žvalgytis po jiems rūpimų asmenų ar įstaigų bankų sąskaitas.

„Visi žinome dabartinį politinį ir geopolitinį kontekstą, šalia konvencinių iškyla naujo pobūdžio grėsmės, hibridinės įtakos metodai vis sudėtingesni, tad mūsų tarnyboms reikia stiprėti“, – įstatymo pataisų poreikį aiškina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Jis primena, kad dar 2019 m. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė teisės aktų pataisų paketą žvalgybininkų galioms stiprinti, bet joms nepritarta motyvuojant, kad reikia stiprinti ir jų kontrolę. Tada duotas žodis, kad, sukūrus žvalgybos kontrolieriaus instituciją, bus prie jų grįžta. „Nuo liepos tokia institucija pradės veikti, ir dabar žvalgybininkams galime suteikti daugiau raumenukų. Tik, žinoma, ta daryti reikia atsakingai“, – pabrėžia L.Kasčiūnas.

Beje, nebesiūloma anuomet didelio visuomenės pasipiktinimo susilaukusio prevencinio pokalbio, į kurį žvalgybos tarnybos būtų galėjusios išsikviesti žmonių.

„Bet kol kas žvalgybos kontrolieriaus institucija – kaip tuščias popieriaus lapas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad kandidatą į žvalgybos kontrolierius turi. Bet paskyrimo procedūra parlamente užima laiko, tad šiandien galime tik spėlioti, ar iki liepos turėsime žvalgybos kontrolierių. Jei jo nebus – nepradės funkcionuoti ir pati institucija“, – sako NSGK narys „darbietis“ Andrius Mazuronis. Jis piktinasi, kad žvalgybininkų galias norima stiprinti prisidengiant naujai steigiama institucija, kurios realiai dar nėra.

Teisės: A.Mazuronio nuomone, žvalgybininkų galių nereikia didinti. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

A.Mazuronio manymu, reikia palaukti bent keletą metų, kol išryškės, kaip jai pavyks realiai kontroliuoti žvalgybos institucijas, ar neatsiskleis kokių teisinių spragų.

Bankininkai vertina neigiamai

Seimas po pateikimo jau pritarė grupės NSGK narių parengtų Žvalgybos įstatymo pataisų projektui, kuriuo žvalgybos institucijos įgytų teisę be teismo sankcijos motyvuotu kreipimusi iš bankų gauti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir mokėjimo priemonių panaudojimą.

L.Kasčiūnas tokį siūlymą motyvuoja tuo, kad šiuo metu teisę be teismo sankcijos gauti tokią informaciją turi platus ratas institucijų, pvz., mokesčių administravimo, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, vykdančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos funkcijas, taip pat notarai, antstoliai ir kiti. Jo įsitikinimu, tokią teisę turi turėti ir žvalgybos institucijos.

O gal, atvirkščiai, vertėtų peržiūrėti, ar ne per laisvai žvalgosi po mūsų pinigines ir kitos institucijos?

A.Mazuronio vertinimu, dabar galiojantis teisinis reglamentavimas sudėliotas gana gerai: teismo sankcija yra labai geras saugiklis, kad nebūtų piktnaudžiavimo ir nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės, bet prireikus žvalgybos institucijos gali gauti informacijos, pateikę teismui pagrindą, kodėl ji jiems reikalinga. Tokia sistema veikia nemažoje dalyje valstybių.

„Žvalgybinės institucijos neturi turėti galimybės susigalvoję vos ne nuotoliniu režimu stebėti žmonių finansinius pavedimus. Nematau poreikio, kodėl reikėtų keisti esamą tvarką. Iškyla žmogaus teisių klausimas: kiekvienas turi teisę į privatumą, ir tai kertiniai dalykai, kuriais turi pasirūpinti valstybė“, – pabrėžia A.Mazuronis.

Iškyla žmogaus teisių klausimas: kiekvienas turi teisę į privatumą, ir tai kertiniai dalykai, kuriais turi pasirūpinti valstybė.

Lietuvos bankų asociacijos siūlymus taip pat vertina nepalankiai. „Manome, kad nagrinėjami pakeitimai, kuriais iš esmės būtų atvertas kelias žvalgybos institucijoms be teismo leidimo gauti banko paslaptį sudarančios informacijos, galimai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, o drauge – ir ES pagrindinių teisių chartijai. Jose nustatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu“, – sako Asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Bankininkų manymu, būtų tikslinga įvertinti siūlomų pataisų atitiktį Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatoms, pasiteirauti ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, kaip kompetentingos valstybės institucijos asmens duomenų tvarkymo klausimais, nuomonės.

Konstitucija: pasak E.Čipkutės, Bankų asociacijos vertinimu, pakeitimai galimai prieštarautų Konstitucijos ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatai. (Lietuvos bankų asociacijos nuotr.)

Teismų filtras – nekiauras

Kad teismų svarstymai tikrai nėra koks formalumas, rodo ir Nacionalinės teismų administracijos „Kauno dienai“ pateikti duomenys apie išnagrinėtus prašymus dėl taikytų kriminalinės žvalgybos metodų (slaptų veiksmų atlikimo, slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos).

Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos pernai išnagrinėti 4 379 pareiškimai, užpernai – 5 054, 2019 m. – 4 283. Iš jų pernai atmesti 185, užpernai – 81, 2019-aisiais – 78.

Pernai teismai taip pat išnagrinėjo 1 289 prašymus priimti nutartį dėl slapto sekimo, užpernai – 1 544, 2019 m. – 1 167. Iš jų pernai atmesta 14, užpernai – 11, 2019-aisiais – 13.

Pernai išnagrinėti 88 prašymai dėl slaptų veiksmų atlikimo, užpernai – 125, 2019 m. – 86. Iš šių prašymų po tris atmesta pernai ir užpernai, o 2019-aisiais neatmesta nė vieno.

Taigi, kaip rodo teismų statistika, žvalgybininkų prašymai toli gražu ne visada pagrįsti.

Ar reikia „Mercedes“?

Įstatymo pataisos sukėlė nuogąstavimų, kad gal dedami pagrindai ir pereiti prie teismų nesankcionuoto elektroniniu būdu perduodamos informacijos sekimo. Tokios informacijos turinį žvalgybininkai ir toliau galėtų gauti tik su teismo sankcija, bet įstatymo pataisomis siūloma stiprinti technines galimybes jai gauti.

Projekto rengėjai aiškina, kad ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugas, pareiga sudaryti technines galimybes kontroliuoti susižinojimo turinį numatyta Elektroninių ryšių įstatyme. Tačiau, jį taikant praktikoje, paaiškėjo, kad dalis šias paslaugas teikiančių ūkio subjektų, norėdami užtikrinti reikiamų techninių priemonių poreikį, tokių paslaugų teikimui naudojasi elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugomis (duomenų centrais). Todėl ir siūloma įteisinti prievolę taip pat ir šiuose ūkio subjektuose diegti įrangą, skirtą susižinojimo turiniui stebėti ir fiksuoti.

„Taigi šiuo projektu tik sprendžiamos techninės įrangos diegimo galimybės. Ši projekto nuostata nesukuria papildomų atvejų ar kriterijų informacijai apie asmenis rinkti, jiems stebėti“, – aiškina L.Kasčiūnas. Jis pabrėžia: žvalgybininkai galėtų stebėti ir fiksuoti susižinojimo turinį ne bet kurio asmens, o tik turėdami motyvuotą apygardos teismo sankciją ir tik žvalgybos uždaviniams įgyvendinti.

Vis dėlto A.Mazuroniui kelia abejonių pateikti siūlymai diegti naują ir modernizuoti esamą įrangą. „Mano nuomone, mūsų žvalgybos institucijos, ypač Valstybės saugumo departamentas (VSD), turi tokią techniką ir infrastruktūrą, kad, jei lygintume su automobiliais, tai jau ne „Volkswagen“, o vos ne „Audi“ lygmuo. Klausimas, ar reikia kilti iki „Mercedes“ ir „Rolls-Royce“?“ – svarsto A.Mazuronis.

Pasitikėti žodžiu negalima

Opozicijos atstovas pripažįsta: atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją, gal ir reikia didinti žvalgybos institucijų galias, bet tik tuo atveju, jei veiktų stiprūs kontrolės mechanizmai. A.Mazuronis labiau esąs už tai, kad būtų peržiūrėtos esamo šios srities reglamentavimo spragos, įvesta griežtesnė kontrolė.

„Atsakomybę sudedame tam, ko dar nėra, o įgaliojimus norime atrišti be kontrolės jau dabar. Nemanau, kad reikia paprastinti šią tvarką vien pasitikint žvalgybos institucijų garbės žodžiu“, – sako A.Mazuronis.

Jis primena, kaip būdavo prirašoma pažymų apie žmones, kurie dėl to nebūdavo skiriami į pareigas, kaip kad prieš keletą metų į juodąjį sąrašą patekę iš karto šeši ar septyni viceministrai. „Kur tos pažymos dabar – kaip realizuotos, jei buvo realus pagrindas įtarti kažkokią kriminalinę veiklą?“ – piktinasi politikas.

Pasak jo, daugelis remiantis pažymomis negavusiųjų postų dabar sėkmingai dirba kitose pareigybėse, o anuomet kažkas nenorėjo jų matyti vienoje ar kitoje pozicijoje ir pasinaudojo žvalgybos institucijų pažymomis, parengtomis remiantis operatyvine informacija – prisiklausius telefonų skambučių, pasiėmus iš bankų kažkokių išrašų ir iš to padarius išvadų. Paskui teismuose žmonės įrodo, kad taip nebuvo, bet taip praeina kokie penkeri metai, o jų gyvenimai gali būti sugadinti.

„Valdymas pažymomis buvo gana įsikerojęs. Mūsų, kaip įstatymų leidėjų, funkcija užtikrinti tokį teisinį mechanizmą ir reguliavimą, kad tokių situacijų negalėtų būti ar bent jau jų tikimybė būtų minimali. Mano manymu, Žvalgybos įstatymo pataisos tikimybę ne mažina, o didina“, – pabrėžia A.Mazuronis.

Jis primena ir kitus skandalingus faktus: į pastarųjų metų rezonansines bylas buvo įtraukti operatyviniu būdu gauti telefoniniai pokalbiai, daryti prieš daugiau kaip dešimt metų. „Įstatymas labai aiškiai pasako, kad, jei jie nesirealizuoja į ikiteisminį tyrimą, turi būti per nustatytą laiką sunaikinti. Tad kokiu teisiniu pagrindu to nepadaryta, nors tuo metu nebuvo jokių ikiteisminių tyrimų? Kokiam tikslui jie laikomi? Tai rodo akivaizdų jokios kontrolės nebuvimą“, – piktinasi A.Mazuronis.

Prieš keletą metų pasipiktinimas kilo ir visuomenėje paaiškėjus, kad prieš prezidento rinkimus žvalgybos institucijos rinko informaciją apie per 100 valstybės žmonių, kurie galėjo būti įtarti nebent tuo, kad yra žinomi ir kad kuris nors kandidatas į prezidentus taip pat galėjo būti su jais susidūręs.

Svarbu ir žmogaus teisės

A.Mazuronis pabrėžia, kad Vakarų demokratijos valstybėse žmogaus teisių aspektas labai svarbus, ir ten vadovaujamasi filosofija, kad su kiekvienu žvalgybos institucijoms suteiktu įgaliojimu joms suteikiama ir dviguba kontrolė, kad galimybė piktnaudžiauti būtų sumažinta iki minimumo.

Bet, primena L.Kasčiūnas, visų ES šalių tiek žvalgybos, tiek teisėsaugos institucijos, atlikdamos savo funkcijas, vykdo elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos turinio kontrolę, tiesa, kaip ir Lietuvoje, teismo arba kitos kontroliuojančios institucijos leidimu. Šios institucijos taip pat gauna duomenų apie asmenų ūkines ar finansines operacijas, bet, NSGK turimais duomenimis, didelė dalis valstybių, tarp jų Suomija, Švedija, Estija, tam nereikalauja teismo sankcijos.

Nepapildomai: L.Kasčiūnas tikina, kad siūlomos priemonės nesukuria papildomų sąlygų informacijai apie asmenis rinkti. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

„Siūlomos priemonės nesukuria papildomų pagrindų, atvejų ar kriterijų informacijai apie asmenis rinkti, jiems sekti, o tik sudaro prielaidas tinkamam galiojančių įstatymų įgyvendinimui ar jų nuostatų suderinimui. Projektais nesiekiama keisti ar plėsti galiojančiuose įstatymuose įtvirtintų principų, kriterijų ir procedūrų, kaip renkama informacija apie asmenis. Todėl pagrįstai galima teigti, kad tai proporcingos priemonės, būtinos siekiant suvaldyti Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes“, – įsitikinęs L.Kasčiūnas.

Jo manymu, teisės aktai įtvirtina efektyvią žvalgybos institucijų gautos informacijos apsaugą ir kontrolę. Prieiga prie tokios informacijos galima tik esant teisėtam pagrindui, susipažinimas su ja fiksuojamas, duomenys saugomi, vykdoma kontrolė. Prie šios vidinės kontrolės nuo liepos prisidės ir išorinė – žvalgybos kontrolieriaus institucija. Yra ir teisminė kontrolė – atsisakius pateikti žvalgybos institucijos prašomą informaciją, žvalgybininkai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu ją suteikti.

Žvalgybos įstatymo pataisų projektui po pateikimo Seimas pritarė, dabar jis bus svarstomas Seimo komitetuose, paprašyta ir Vyriausybės išvados.

Siūlomos ne tik minėtos pataisos, bet ir didesnis atlygis žvalgybos institucijų pareigūnams, daugiau galimybių jose tęsti darbą kadenciją baigusiems jų vadovams ar pareigūnams pasibaigus jų perkėlimo į kitas institucijas laikotarpiui, teisė naudoti žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas pagal institucijos vadovo nustatytą tvarką, draudimas filmuoti ir fotografuoti šių institucijų teritorijas ir kt. Numatytoms priemonėms įgyvendinti VSD šiemet papildomai reikėtų apie 2,2 mln. eurų, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui – apie 1,85 mln. eurų.

„Šiandien, net jei jau veiktų žvalgybos kontrolieriaus institucija, nematau būtinybės priimti tokias įstatymo nuostatas, kokios yra siūlomos“, – sako NSGK opozicijai atstovaujantis A.Mazuronis. Komiteto pirmininko L.Kasčiūno nuomonė kitokia: dabartinių grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui kontekste būtina didinti žvalgybos institucijų galias.

Kas ginčytųsi, bet, tikėkimės, galutinį įstatymo variantą ir balsavimą dėl jo lems ne tik daugumos turima balsų persvara, bet ir garantijos, kad nebus peržengtos konstitucinės piliečių teisės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimui

Anonimui portretas
Kaip tik milijonierių, juoba milijardierių netikrins, kratys ubagus ir dar negalutinai nuubagėjusius.

Va tai dyvas \\\\\.../////

Va tai dyvas  \\\\\...///// portretas
žiūrės į piniginę,jau žiūrės ir į šikinę.Skyrė 1.000.000 eur.sekliams,kad susektų kiek lauko šikanuose prišiko,jei mažai,-BAUDA.Tai duomenys iš YouTube A.Orlausko 188 laidos,pažiūrėkit.____Turi Š.Korėja iš ko pasimokyti.

Anonimas

Anonimas portretas
MUSU UBAGU NIEKAS NETIKRINS O MILIJONIERIUS TEGU TIKRINA
VISI KOMENTARAI 49
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių