Rusai Ukrainoje pradėjo atvirą karą prieš Vakarus. Europos Sąjungos ir NATO šalis jie puola slapta sabotažais. Taikiniais sąmoningai pasirenkami civiliai objektai.
Lietuvoje pastaraisiais metais fiksuoti gaisrai bei sprogimai. Degė „IKEA“ – tai, jau bylos duomenimis, siejama su Rusijos žvalgyba.
Nesiplėsiu – tik pasikartosiu: visa tai daroma tam, kad mes tikrai jaustumėmės saugūs.
Lenkijoje rusų žvalgyba kaltinama dar didesnio masto gaisrais, sprogimais, sugadintais geležinkelio bėgiais. Tokiais išpuoliais siekiama įbauginti NATO valstybių visuomenes.
Atsižvelgdamas į augančias grėsmes, Seimas leido Lietuvos žvalgybos tarnyboms, prireikus, naudoti sprogmenis – naikinti objektus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Sprogmenų galimas naudojimas galiotų jau dabar, nereikėtų jokio atskiro režimo. Įstatymas įsigaliotų iš karto. Nesiplėsiu – tik pasikartosiu: visa tai daroma tam, kad mes tikrai jaustumėmės saugūs“, – teigė premjerė Inga Ruginienė.
Krašto apsaugos ministras nedetalizuoja, kokioms konkrečioms užduotims žvalgyba galėtų naudoti sprogmenis. Anot jo, tai padėtų „užbėgti priešui už akių“.
„Kadangi tai su žvalgyba susiję klausimai, čia daug interpretacijų skleisti nei noriu, nei galiu. Galiu pasakyti tik tiek: mes galime arba ruoštis ir veikti, kai matome poreikį, arba apgailestauti jau po fakto. Šiuo atveju mes ruošiamės veikti, jei toks poreikis atsirastų“, – komentavo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Premjerė pabrėžia, kad Lietuvos žvalgai privalo turėti galimybę prireikus naudoti sprogmenis.
„Šiandien vertiname visas grėsmes ir darysime viską, imsimės visų priemonių, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas jaustųsi saugus. Gyvename neramiu laikotarpiu“, – kalbėjo I. Ruginienė.
30 metų gyvenome taip, kad mūsų žvalgybos tarnybos net matydamos nusikaltimą negalėjo veikti – net uždėti antrankių.
Įstatyme aiškiai numatyta, kad žvalgyba negalės naudoti sprogmenų savo nuožiūra – tik gavusi teismo leidimą.
„Čia sprendžia pačios tarnybos, matydamos faktines aplinkybes. Be abejo, reikalingos teismo sankcijos – viskas sudėliota taip, kad veiktų teisinėje, demokratinėje respublikoje. Tačiau tarnybos turi turėti įrankius saugumui užtikrinti“, – aiškino R. Kaunas.
Teismai įstatymu įpareigoti svarbias žvalgybos operacijas patvirtinti arba atmesti kuo skubiau.
Seime tarp nacionalinio saugumo klausimais dirbančių politikų neprieštaraujama tam, kad žvalgyba jau dabar turėtų galimybę naudoti sprogmenis prieš priešą.
„Kuo labiau stipriname žvalgybą, tuo labiau stipriname savo gebėjimą atgrasyti grėsmes, jas identifikuoti ir išvengti. Tai logiškas sprendimas“, – teigė Seimo narys Giedrimas Jeglinskas.
„Policijos pareigūnai, „Aras“, naudoja sprogmenis patekimui į patalpas – išsprogdinamos durys ir panašiai. Tačiau yra ir kitos naudojimo galimybės. Pavyzdžiui, kai būtina čia ir dabar sunaikinti įslaptintą informaciją, evakuojantis“, – aiškino Seimo narys Dainius Gaižauskas.
Iki šiol valdžios daugiausia dėmesio skyrė kariuomenės stiprinimui, tačiau žvalgyba – nuo kurios prasideda gynyba – ilgą laiką liko nuošalyje.
„30 metų gyvenome taip, kad mūsų žvalgybos tarnybos net matydamos nusikaltimą negalėjo veikti – net uždėti antrankių. Jei prie VSD stovėdavo įtartinas automobilis, tekdavo kviestis policiją“, – pasakojo D. Gaižauskas.
Naujasis įstatymas suteikia galimybę sprogmenis, kaip ir ginklus, ne tik naudoti, bet ir grasinti juos panaudoti – kaip psichinės prievartos priemonę.
Seimas taip pat sustiprino garantijas ir apsaugą žvalgybos pareigūnų šeimos nariams.
„Šie darbuotojai dirba ypač jautrų darbą, todėl speciali apsauga jiems yra būtina“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Įstatyme numatyta ir išimtis – ypatingais atvejais žvalgyba ginklus ar sprogmenis galėtų panaudoti ir nelaukdama teismo leidimo. Tačiau po tokios operacijos privaloma nedelsiant informuoti institucijas ir pateikti pagrindimą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)