Žvalgyba: baltarusiai perėmė Lietuvos pasieniečių telefonus, siuntė grasinimus

Vykstant neteisėtos migracijos krizei, Baltarusijos pareigūnai periminėjo Lietuvos pasieniečių telefonų duomenis ir išnaudojo juos psichologiniam poveikiui, teigia šalies žvalgybos institucijos.

Anot jų, Baltarusija aktyviai naudojo technines žvalgybos priemones prieš Lietuvos ir Baltarusijos sieną saugančius Lietuvos karius ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus.

„Turimi duomenys rodo, kad buvo perimami ir vėliau psichologiniam poveikiui naudojami telefonų komunikacijų metaduomenys“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) penktadienį paskelbtame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime.

„Taip pat pastebėtas socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos panaudojimas identifikuojant pasienyje dirbančius pareigūnus, jiems iš suklastotų paskyrų buvo siunčiami grasinantys pranešimai“, – teigiama jame.

Sienos apsauga Lietuvoje papildomais šimtais pasieniečių ir karių buvo sustiprinta pernai, smarkiai išaugus neteisėtam migracijos iš Baltarusijos srautui.

Į Lietuvą per Baltarusiją pernai atvyko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų, daugiausia – iš Irako.

Lietuva kaltina Minsko režimą organizuojant migrantų srautą ir vadina tai hibridine ataka.

Taip pat pastebėtas socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos panaudojimas identifikuojant pasienyje dirbančius pareigūnus, jiems iš suklastotų paskyrų buvo siunčiami grasinantys pranešimai.

Grėsmių vertinime taip pat rašoma, kad Baltarusijos žvalgyba renka informaciją apie Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą, pasienio ruožą, sienos apsaugos sistemas.

„Tikėtina, kad tokie duomenys naudojami ne tik migrantams nukreipti, bet ir Baltarusijos ir Rusijos kariniam planavimui“, – teigiama dokumente.

Lietuva nėra taikinys

Lietuvos žvalgyba teigia, kad su migrantų srautu į Lietuvą bandė patekti keliolika asmenų, slepiančių ar įtariamų slėpus savo ryšius su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis, dalyvavusių sukarintų grupuočių veikloje bei turinčių karinės patirties.

Pateikusi pavyzdį, žvalgyba teigia, jog vienas į Lietuvą atvykęs asmuo nuslėpė savo ryšius, buvo išvykęs į konfliktų regionus kovoti grupuotės „Islamo valstybė“ pusėje.

Kitas grėsmių vertinime minimas asmuo nuslėpė ryšius su sukarinta grupuote, įgūdžius naudotis ginklais, turimą karinę patirtį regionų konfliktuose.

Abiem minimiems užsieniečiams nesuteiktas prieglobstis, institucijos priėmė sprendimus išsiųsti juos iš šalies.

Pasak žvalgybos, įtariami asmenys neturi ketinimų veikti prieš Lietuvą, bendrai Lietuva didžiajai daliai migrantų yra tranzito valstybė pasiekti Vakarų šalis.

„Lietuva nėra islamistinių organizacijų taikinys, todėl artimiausioje perspektyvoje teroro aktų tikimybė Lietuvoje išliks maža, nepaisant padidėjusių migracijos srautų“, – rašoma grėsmių vertinime.

„Tačiau jeigu Baltarusijos režimo organizuota neteisėta migracija iš konfliktų regionų Europos rytinių sienų keliu taptų nuolatiniu reiškiniu, tikėtina, kad teroristinių ar ekstremistinių organizacijų nariai mėgintų juo aktyviau naudotis, tai keltų riziką dėl didesnio teroristų tranzito per Lietuvą“, – teigiama jame.

Anot žvalgybos, neatmestina, kad tarp neteisėtų migrantų yra asmenų, bandančių slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo savo šalyje.

Penktadienį pristatytam grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimui informacija rinkta iki šių metų vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

Rusija nori didinti įtaką Baltarusijai

Rusija nori padidinti įtaką Baltarusijai, šalių karinė integracija auga, tačiau artimiausiu metu politinė valstybių integracija neplanuojama.

Ataskaitoje nurodoma, kad dėl represijų Baltarusijoje ir agresyvios režimo užsienio politikos kaimynių atžvilgiu autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka nebegali balansuoti tarp Rytų ir Vakarų.

EPA-ELTOS nuotr.

„Tai atitinka Kremliaus interesus. (...) Labai tikėtina, kad, Kremliaus vertinimu, šiuo metu Rusijai nėra tikslinga kištis į Baltarusijos vidaus reikalus bandant pakeisti stabilia tapusią padėtį“, – teigiama dokumente.

Jame nurodoma, kad „artimoje perspektyvoj šalių politinė integracija nėra numatoma“, tokių susitarimų Maskvai ir Minskui nepavyko pasiekti ir derybose dėl sąjunginės valstybės.

„Visgi tikėtina, kad Kremlius turi ilgalaikį tikslą didinti savo įtaką Baltarusijoje – to bus siekiama pagal aplinkybes naudojant tiek sąjunginės valstybės formatą, tiek kitus instrumentus“, – rašoma grėsmių vertinime.

Labai tikėtina, kad, Kremliaus vertinimu, šiuo metu Rusijai nėra tikslinga kištis į Baltarusijos vidaus reikalus bandant pakeisti stabilia tapusią padėtį.

Susitarimą dėl sąjunginės valstybės sukūrimo Rusija ir Baltarusija pasirašė 1999 metais. Juo numatyta sukurti bendrą parlamentą, bendrą valiutą, bendrus valstybinius simbolius, tačiau iki šiol valstybės veikia atskirai.

Nepaisant to, karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas, Lietuvos žvalgybos duomenimis, tik intensyvėja.

„Karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas intensyvėja. Rusija Baltarusijos teritorijoje dislokavo oro–kosmoso pajėgų elementus, pasirašyta nauja sąjunginės valstybės karinė doktrina, 25 metams pratęsta sutartis dėl Rusijos karinių objektų (...) Baltarusijoje, gauta modernios šarvuotosios kovos technikos“, – teigiama ataskaitoje.

„Pirmą kartą šalių gynybos ministerijos pasirašė penkerių metų strateginio bendradarbiavimo programą“, – rašoma dokumente.

Penktadienį pristatytam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

Baltarusija suteikė savo teritoriją Rusijos kariuomenę Ukrainai apšaudyti ir vykdyti sausumos bei oro invaziją, iš šios šalies teritorijos įsiveržusios Kremliaus pajėgos mėgino pulti Kyjivą.

Stebėtojai teigia, kad tai tik patvirtino įžvalgas apie visišką Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių suartėjimą ir Maskvos galimybes Baltarusijos teritoriją be pasipriešinimo naudoti kariniais tikslais.

„Daugiau totalitarizmo bruožų“

Po 2020-ųjų rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju paskelbtas A. Lukašenka, Baltarusiją apėmė beprecedenčiai opozicijos protestai. Ilgainiui jie buvo nuslopinti.

Autoritarinis A. Lukašenkos režimas įgyja vis daugiau totalitarizmo bruožų. Jis nebepasitenkina tik politine šalies kontrole, o siekia visų Baltarusijos gyventojų paklusnumo viešojoje ir privačioje erdvėje.

Kaip pažymi žvalgyba, protestai neatsinaujino ir, tikėtina, režimas šiuo metu nejaučia tiesioginės grėsmės savo išlikimui iš šalies vidaus.

„Siekdamas visiškai neprarasti visuomenės paramos ir sustiprinti savo galimybes išlikti valdžioje kuo ilgiau, A. Lukašenka organizuoja režimo spektaklį – paskelbta amnestija keliolikai suimtų protestuotojų, parengtos Konstitucijos pataisos, sukurta nauja valstybinė šventė – Tautos vienybės diena. Tačiau mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje režimas pradės dialogą su opozicija“, – teigiama ataskaitoje.

Siekiant efektyvesnės visuomenės kontrolės, pasak žvalgybos, keičiami įstatymai, griežtinama teisinė atsakomybė už nusižengimus, skiriamas didesnis dėmesys jėgos struktūrų darbuotojų – vadinamųjų silovikų – vaidmeniui.

Ataskaitoje rašoma, kad nukreipdamas represijas į visus valstybės gyventojus, režimas kuria totalinės kontrolės ir neišvengiamos bausmės pojūtį.

„Autoritarinis A. Lukašenkos režimas įgyja vis daugiau totalitarizmo bruožų. Jis nebepasitenkina tik politine šalies kontrole, o siekia visų Baltarusijos gyventojų paklusnumo viešojoje ir privačioje erdvėje“, – nurodo žvalgyba.

Žvalgyba susiejo Rusijos FSB su keliais Lietuvos interneto portalais

Lietuvos žvalgyba penktadienį paskelbtame dokumente susiejo Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) su keliais Lietuvoje veikiančiais interneto portalais.

Anot Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD), dažniausiai FSB parengti straipsniai yra skelbiami „prokremliškų politinių marginalų ir sąmokslo teorijų platintojų valdomuose interneto portaluose“.

Tarp tokių portalų kasmet skelbiamame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime nurodytas laisvaslaikrastis.lt ir bukimevieningi.lt.

Anot Lietuvos žvalgybos, FSB parengta informacija taip pat talpinama pasienio savivaldybėse veikiančiose ar į rusakalbę auditoriją orientuotose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.

„Straipsnių parengimo kokybė paprastai nebūna aukšta, juose pasitaiko kalbos klaidų ar norminei lietuvių kalbai nebūdingų konstrukcijų. Straipsnių autoriais yra nurodomi neegzistuojantys asmenys“, – teigiama grėsmių vertinime.

Dokumente taip pat pateikiama, anot žvalgybos, FSB iniciatyva portale laisvaslaikrastis.lt paskelbta publikacija, kurioje reiškiamas nepasitenkinimas dėl ES valstybių nepasitikėjimo Rusijoje sukurta „Sputnik“ vakcina nuo koronaviruso.

Anot VSD ir AOTD, Rusijos FSB Lietuvoje ne tik platina Rusijai palankius rašinius, bet ir kuria propagandinius interneto tinklalapius lietuvių kalba.

Pavyzdžiui, pernai dėl šnipinėjimo nuteistam Lietuvos piliečiui Mindaugui Tunikaičiui, be kitų užduočių, FSB buvo nurodžiusi administruoti tinklalapį nepriklausomizurnalistai.eu, teigia Lietuvos žvalgyba.

Scanpix nuotr.

Suaktyvėjusi propaganda

Anot žvalgybos, Rusijos propagandistų vizitų į Lietuvą kiekis, sumažėjęs prasidėjus koronaviruso pandemijai, dabar auga.

„Į Lietuvą rinkti medžiagos vėl ėmė vykti tiek Rusijoje, tiek ES valstybėse gyvenantys Rusijos propagandinės žiniasklaidos atstovai. Daugėja ir Baltarusijos propagandistų bandymų Lietuvoje gauti medžiagos jų kuriamai produkcijai“, – rašoma grėsmių vertinime.

Pasak VSD ir AOTD, Minsko režimui pernai sukėlus neteisėtos migracijos krizę, organizuota didelio masto Rusijos ir Baltarusijos propagandos kampanija prieš Lietuvą ir kitas regiono šalis, į ją įsivėlė ir lietuviai.

Į Lietuvą rinkti medžiagos vėl ėmė vykti tiek Rusijoje, tiek ES valstybėse gyvenantys Rusijos propagandinės žiniasklaidos atstovai.

Žvalgyba paskelbė Lauryno Ragelskio, Algirdo Paleckio ir Giedriaus Grabausko nuotraukas, pavadino juos politiniais marginalais ir nurodė, kad jie aktyviai bendradarbiauja su Baltarusijos propagandistais.

Grėsmių vertinime rašoma, kad prokremliški politiniai marginalai Baltarusijos žiniasklaidai komentarus pradėjo teikti intensyvėjant Rusijos ir Baltarusijos propagandistų bendradarbiavimui.

Institucijų teigimu, didelė dalis propagandistų pateiktų su migracijos krize susijusių netikrų naujienų yra primityvios, skirtos neigiamoms emocijoms greitai sužadinti ir yra lengvai paneigiamos.

Anot jų, ši propaganda pasižymi karą ir neapykantą kurstančia retorika.

Penktadienį paskelbtai grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitai informacija rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.

Nustatyta iki 10 Lietuvoje veikusių rusų, baltarusių ir kinų žvalgybininkų

Praėjusiais metais užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybos bandė užmegzti ryšį su daugiau kaip 100 Lietuvos piliečių, nustatyta iki dešimt asmenų, vykdžiusių nedeklaruotą žvalgybinę veiklą, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Penktadienį viešai paskelbtoje tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitoje teigiama, kad verbavimo atvejų sumažėjo.

„2021 metais nustatyta daugiau nei šimtas Lietuvos Respublikos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti“, – rašo VSD.

Anot žvalgybos tarnybos, palyginti su 2020 metais, fiksuota mažiau verbavimo atvejų.

„Tai lėmė pandemijos sugriežtintos keliavimo sąlygos, ir kai kurių diplomatinių atstovybių Lietuvoje personalo sumažėjimas“, – teigiama dokumente.

Tai lėmė pandemijos sugriežtintos keliavimo sąlygos, ir kai kurių diplomatinių atstovybių Lietuvoje personalo sumažėjimas.

Jame taip pat nurodoma, kad praėjusiais metais fiksuota Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos žvalgybų nedeklaruota veikla Lietuvoje.

„Nustatyta iki dešimt asmenų, vykdžiusių tokią veiklą. Nustatyta, kad kai kuriose minėtų šalių diplomatinėse atstovybėse Lietuvoje visas diplomatinis personalas bendradarbiauja su žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojais“, – rašoma ataskaitoje.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje žvalgybos tarnybos teigia, kad Lietuvos piliečius mėginama verbuoti, kai šie lankosi Rusijoje ir Baltarusijoje.

„Atrenkant potencialų taikinį verbavimo operacijai, įvertinamos ne tik pastarojo galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti. Prioritetas teikiamas tiems asmenims, kurie dėl galimų sąsajų su Rusija ar Baltarusija ir ideologinių motyvų galėtų būti lojalūs šių valstybių režimams. Priešiškų valstybių žvalgybos domisi ne vien prieiga prie įslaptintos informacijos turinčiais ar aukštas pareigas užimančiais asmenimis“, – nurodoma dokumente.

VSD veiklos ataskaitą ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą skelbia kasmet.



NAUJAUSI KOMENTARAI

senis

senis portretas
pažiūrėjei į pastata ir jei ant jo satelitinė antena vadynasi gyventojas yra mylintis rusiukus su gudukais jis nu labai myli ju propogandines laidas jis tiesiog paskendes tam mele.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių