Žuvininkystės tarnyba kreipėsi į teismą dėl 45 tūkst. eurų žalos atlyginimo

  • Teksto dydis:

Žuvininkystės tarnyba ketvirtadienį pranešė kreipusis į teismą dėl 45 tūkst. eurų žalos atlyginimo byloje dėl fiktyvaus įdarbinimo.

Kaltinimai dėl vykdyto fiktyvaus įdarbinimo yra pareikšti šešiems asmenims, tarp jų – tarnybos direktoriaus pavaduotojui Aidui Adomaičiui ir buvusiai direktorei Indrei Šidlauskienei.

Žuvininkystės tarnybos teigimu, kaltinamieji, tarp jų ir buvusi tarnybos vadovė, įstaigoje nebedirba, tačiau pernai gegužę po ilgo bylinėjimosi dėl neteisėto jos atleidimo ji buvo grąžinta dirbti į tarnybą.

Valstybės tarnautoja, iki vasario pradžios ėjusi skyriaus patarėjos pareigas, iš darbo išėjo savo noru.

Tarnautoja ir įstaigoje oficialiai dar dirbantis direktoriaus pavaduotojas pernai lapkričio pabaigoje buvo nušalinti nuo vykdomų pareigų dėl jiems pareikštų kaltinimų ir pradėto ikiteisminio tyrimo.

Pasak prokuratūros, kaltinamieji bus teisiami dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo klastotais dokumentais bendrininkų grupėje.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdyto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Žuvininkystės tarnyboje 2014-2017 metais fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, kurie iš tiesų nedirbo, o gautą darbo užmokestį atiduodavo tuometinei Žuvininkystės tarnybos direktorei, jos pavaduotojui ir dar dviem valstybės tarnautojoms.

2014 metais Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, tuomet laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, fiktyviai įdarbino vieną asmenį, kuris iš tikrųjų tarnyboje jokių funkcijų neatliko, o gautą darbo užmokestį atiduodavo direktoriui ir dar dviem darbuotojoms.

2015 metų rugpjūtį šis žmogus buvo atleistas iš tarnybos.

Taip pat nustatyta, kad 2015-2016 metais, tarnybai jau vadovaujant naujai direktorei, buvo įdarbinti du asmenys, vienas iš jų – pakartotinai.

Iš pareigų jie buvo atleisti 2017 metų rugpjūtį.

Manoma, kad tarnybos vadovai ir dar dvi tarnautojos klastojo dokumentus dėl fiktyviai įdarbintų asmenų perkėlimo į kitas pareigas, skyrė priedus ir kitas išmokas prie jų atlyginimo, o pinigus vėliau iš jų atsiimdavo.

Tokiais veiksmais Žuvininkystės tarnybai buvo padaryta ne mažiau kaip 45 tūkst. eurų materialinė žala.

Anot prokuratūros, tiek valstybei, tiek Žuvininkystės tarnybai tokiais veiksmais buvo padaryta ir didelė neturtinė žala, sumenkintas autoritetas.

Ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių