Žolės deginimo rizika: iš ugnies gniaužtų jau išgelbėtos kelios gyvybės

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis pažymi, kad šiemet dėl gaisrų atvirose teritorijose jau nukentėjo keli žmonės ir buvo sunaikinti keli pastatai. Nuo degančios sausos žolės ugniagesiams pavyko apsaugoti per 40 pastatų. Draudikai įspėja, kad deginamos žolės sukeltų gaisrų nuostoliai gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų.

„Nutirpęs sniegas ir prasidėjęs pavasaris kiekvienais metais atneša tą pačią besikartojančią problemą. Atšilus orams, žmonės pradeda tvarkyti savo sodybas, namus ir pasirenka ydingą tvarkymo būdą – deginimą. Gyventojai paprastai neįvertina to, kaip greitai ir nekontroliuojamai atvirose vietovėse gali plisti liepsnos. Iš deginamų pievų jos gali persimesti į sodybas, miškus ir durpynus, kur gali kilti didžiuliai gaisrai, pasiglemžiantys ne tik žmonių turtą, bet ir gyvybę“, – sako Inga Žvirblytė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje turto draudimo ekspertė.

K. Skrickis tuo metu pažymi, kad dėl gaisrų atvirose teritorijose kiekvienais metais išdeginamas daugiau nei 5 tūkst. ha plotas. Pareigūnas teigia, kad tokie gaisrai sudaro beveik du penktadalius visų gaisrų, kuriuos tenka gesinti ugniagesiams.

„Šiemet iki balandžio pradžios, atvirosiose teritorijose jau kilo beveik 1,2 tūkst. gaisrų ir buvo išdegintas daugiau kaip 1,3 tūkst. ha plotas. Dažniausia tokių gaisrų priežastis – gyventojų deginamos nenušienautos pievos. Deja, kovo–gegužės mėnesiais jos dega kasmet,“ – sako K. Skrickis.

Jis pabrėžia, kad specialiuose Aplinkos apsaugos reikalavimuose yra aiškiai nurodyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus ar kitas augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti. Tokiais atvejais augalai turi būti deginami ne mažesniu nei 30 metrų atstumu nuo statinių – nuolat stebint bei prižiūrint ugnį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnas pažymi, kad baigus deginimą smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ar kitaip užtikrinant ugnies židinio eliminavimą.

Teisės aktai griežtai draudžia deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus. Už šių draudimų nesilaikymą, K. Skrickio teigimu, gyventojams gali būti skirta nuo 28 iki 289 eurų siekianti bauda. Be to, baudos gresia ir žemės savininkams, jei jiems priklausančioje teritorijoje pastebėję žolės gaisrą, jie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių.

Draudikų atstovė I. Žvirblytė primena, kad deginant žolę sukeliamas pavojus ne tik savo pačių, bet ir kitų asmenų ar valstybės turtui.

„Dėl deginamos žalos sukeltų gaisrų padarytus nuostolius gali tekti atlyginti būtent žolės padegėjams. Šie nuostoliai gali siekti ir ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Ugnis yra viena tų stichijų, kuri padaro didžiausią žalą, todėl su ja juokauti tikrai nereikėtų“, – sako I. Žvirblytė.

Ką daryti pamačius degančią žolę:

* pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus;

* liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis;

* tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu;

* ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių;

* jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.

(Šaltinis: http://www.lt72.lt)