R.Daubaras, už nuopelnus Vilniui apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle, ketina ir toliau žadinti lietuvybę mūsų šalyje ir užsienyje.

Šios idėjos sumanytojas – Kaune gimęs ir augęs, bet Vilniuje įsikūręs verslininkas, buriuotojas Raimundas Daubaras. 41 metų vyras yra rinkodaros ir komunikacijos bendrovių įkūrėjas ir vadovas. "Tūkstantmečio odisėja" – ne pirmas įsimintinas R.Daubaro sumanymas. Jis organizavo pilietines kampanijas "Laisvė Joninėms", "Lietuva – šviesiausia Europos valstybė", įsteigė Nacionalinę pažangos premiją.

– Ar tikėjotės gauti Šv. Kristoforo statulėlę?

– Nesitikėjau. Kiek stebėjau Šv. Kristoforo apdovanojimus, statulėles paprastai gaudavo meninės pakraipos žmonės, kurie ką nors padarė miesto labui. Tie, kurie garsina Vilnių užsienyje, tarp laureatų patekdavo rečiau.

"Tūkstantmečio odisėja" buvo visos Lietuvos projektas. Aišku, Vilnius vaidino vieną pagrindinių vaidmenų, nes buvo Europos kultūros sostinė. Nors su įstaiga "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) nepavyko užmegzti glaudžių santykių, nešėme žinią apie Lietuvą ir visuomet pristatydavome Vilnių kaip kultūros sostinę.

Šv. Kristoforo statulėlę gavau už idėją surengti Tautiškos giesmės giedojimą visame pasaulyje. Vykdant "Tūkstantmečio odisėjos" projektą, žmonės ateidavo su pasiūlymais, o pati idėja giedoti himną visame pasaulyje gimė per "Ambersail" kelionę. Tautiška giesmė atsirasdavo tarsi iš niekur, niekas nesakydavo, kad ją reikia giedoti. Tiesiog iš širdies.

– Prie himno giedojimo prisidėjo daugybė žmonių. Ar laukėte tokio entuziazmo?

– Jeigu atvirai, Lietuvoje pakelti žmones buvo gerokai sunkiau, negu juos sujungti pasaulyje. Patys buriuotojai kalbėjo: "Ten, užsienyje, labiau pasijunti esąs lietuvis negu čia, savoje žemėje." Iš tikrųjų, kaip sakoma, savam krašte pranašu nebūsi.

Kai užsienyje kvietėme žmones prisijungti prie šios iniciatyvos, visur sulaukėme didžiulio palaikymo. Ta teigiama emocija brendo ir augo jau nuo pirmų susitikimų su žmonėmis. Australijai, kaip valstybei, – apie 200 metų, Lotynų Amerikos šalims – 190–205, JAV – apie 250. Tų šalių žmonės į mus žiūri su pagarba. Nors Europoje beveik visoms šalims yra tūkstantis metų ar daugiau, čia grįžome tvirtai didžiuodamiesi savo šalimi.

O pas mus, Lietuvoje, Tautiška giesmė retai skamba taip, tiesiog iš savęs. Dažniausiai – švenčiant krepšininkų ir kitų sportininkų pergales. Lietuvoje mums reikėjo dirbti, įtikinti žmones, pasakyti jiems, kad mūsų pergalė – tai mūsų tūkstantmetis. Daug dirbome ir per savivaldybes, raginome merus prisidėti. Netgi prašėme bažnyčios pagalbos. Vėliau sužinojome, kad per sekmadienio pamaldas tikintieji buvo raginami prisidėti. Kalbėjomės ir su prekybos tinklais, Viešbučių ir restoranų asociacija, kitomis organizacijomis.

Bet žmonės patys perėmė iniciatyvą. Žinia ėjo iš lūpų į lūpas. Mažai kas iš anksto sakė, kad kartu giedos himną, bet giedojo daugybė. Pavyzdžiui, teko girdėti, kad būrelis žmonių atsistojo himno sugiedoti kažkur Labanoro girioje, ir šalia, už kelių šimtų metrų, taip pat aidėjo himnas.

Tyrimai rodo, kad 46 proc. lietuvių vienu metu giedojo Tautišką giesmę. Rezultatas tikrai įspūdingas.

– O ar pavyks tokį rezultatą pakartoti?

– Yra tokia idėja. Jeigu mums pavyktų pakartoti Tautiškos giesmės giedojimą visame pasaulyje antrus ir trečius metus iš eilės, ketvirtais metais tai tikriausiai pavyktų savaime. Ir tai būtų mūsų, lietuvių, išskirtinis bruožas. Pasaulis mus pastebėtų.

– Vadinasi, mėginsite pakartoti iniciatyvą?

– Manau, parodėme labai gražų pavyzdį, ką gali privati iniciatyva. Kreipsimės į Vyriausybę, į Užsienio reikalų ministeriją, prašysime Prezidentės pagalbos. Jeigu matysime, kad valdžiai tai rūpi, mėginsime. Žmonės turi noro, entuziazmo, bet tam (masiškai giedoti himną – red. past.) irgi reikia lėšų. Vieną kartą tai jau buvo padaryta iš privačių lėšų. Nežinau, ar jų pavyktų surinkti dar kartą, šiuo sunkmečiu. Aišku, dabar tų lėšų reikia gerokai mažiau.

– Tačiau valstybė pastaruoju metu pinigus dalija ne itin noriai.

– Jeigu jau įsiveltume į tokią diskusiją, reikėtų žiūrėti: kas efektyvu, o kas – ne. Galima už 3 mln. litų per užsienio televizijas ištransliuoti šiek tiek reklaminių klipų. Ir galima turėti dešimt susibūrimų Europos sostinėse, kur sustoja jachta "Ambersail", kur susirenka žiniasklaida. Galima leisti milijonus arba galima turėti savo iniciatyvą, kuriai nereikia milžiniškų išlaidų. Ir sunkmečiu reikia turėti drąsos ką nors padaryti, ir tai nuskambės triskart garsiau.

– Kaip vertinate lietuvišką patriotizmą? Ar jis nėra priblėsęs?

– Sakyčiau, priešingai. Šitas sunkmetis mums sugrąžino žmogiškas vertybes. Žmonės atsigręžė į save, į savo draugus, į bendruomenes. Sunkmečiu jie atgauna dvasią. Nesakau, kad tai absoliutus reiškinys, bet tai tikrai yra tendencija.

Buvome įpratę sau leisti gerokai daugiau ir galbūt per daug. Šitas sunkmetis sutvarkė mūsų protus. Bendravimas bendruomenėse galbūt nėra patriotizmas ar meilė Lietuvai, bet tai vis tiek yra dvasinis ryšys. Iš nedidelių bendruomenių atsiranda iniciatyvos, kurios gali užkrėsti visą Lietuvą.

– Pastaruoju metu lietuviai susivienija mitinguose, kai reiškia savo nepasitenkinimą.

– Tai galbūt bendrinis lietuvių tautos bruožas (šypsosi). Tai yra elementari pasaulio tiesa – suburia arba nelaimės, arba džiaugsmas. O nelaimes, kaip matyti iš žiniasklaidos, sukurti pavyksta daug lengviau ir greičiau. Žmonės abejingai žiūri į tai, kas vyksta. Bet jie jau suprato, kad patys turi savimi pasirūpinti. Jeigu jau suvokėme tai, galbūt ateis ir suvokimas, kad reikia mąstyti pozityviai. Tikiu, kad negali būti vien blogai.

Iš kelionės aplink pasaulį atsivežėme tokius įspūdžius: lietuvis yra darbštus, bet kai jis atvažiuoja į kitą šalį, tampa nuolankus, prisitaiko. Yra kitų tautų, kurios ateina ir garsiai reiškiasi. Kitos tautos žiūri pozityviau. Mūsų jaunimas – labiau kosmopolitiškas nei ankstesnės kartos. Jaunimas turi ir daugiau pozityvumo.

Beje, per "Ambersail" kelionę vienas kapitonas pasakė: "Mūsų yra daug užsienyje, bet mažai kas iš tų lietuvių nori pasakyti, kad jie yra lietuviai."

– Kokia gali būti to priežastis?

– Kartais gėda. Nuomonė apie lietuvius tokia: mes vagys, žmogžudžiai ir t. t. Blogą naujieną skleisti daug lengviau. Tas pats kapitonas pasakė, kad tuomet, kai lietuvybė taps teigiamu bruožu, lietuvių pasaulyje atsiras gerokai daugiau.

– Kaip būtų galima ištaisyti tokį neigiamą įvaizdį?

– Marius Jovaiša (albumo "Neregėta Lietuva" autorius – red. past.) aplankė daug pasaulio šalių. Mes, kaip ir jis, pastebėjome tą patį. Daryta daug – "Lietuva – drąsi šalis" ir t. t. Bet tai daryta priverstinai. O Marius savo iniciatyva tai padarė. Ir jis tai padarė šaliai, o ne dėl pinigų. Tai puikus pavyzdys. Daug žmonių bando padaryti ką nors gera savo šaliai.

Vienas buriuotojas taikliai pastebėjo, kad Lietuvos istorija prasideda nuo kriminalo – Šv. Brunono nužudymo, o kriminalinės, negatyvios naujienos dominuoja žiniasklaidoje. Galbūt žiniasklaida galėtų pradėti antrą tūkstantmetį teigiamomis žiniomis, nes "ant negatyvo" ir taip išbuvome visą tūkstantmetį (juokiasi).

– Galbūt ketinate organizuoti daugiau tautiškumą skatinančių iniciatyvų?

– Nesu gydytojas, kuris žino tautos gydymo būdų. Bet jeigu gali duoti šį tą ne tik sau, bet ir visuomenei, reikia tai daryti. Idėjos gimsta tada, kai joms ateina laikas. Tarkim, idėja plaukti aplink pasaulį pirmą kartą nuskambėjo 2008 m. kovo 1-ąją, Buriuotojų sąjungos suvažiavime, vienu sakiniu.

Nesakome, kad galima absoliučiai suvienyti lietuvius. Bet juos tikrai galima suburti vienam emociniam momentui. Žinome Baltijos kelią, žinome, kaip šalis laukė Dariaus ir Girėno, žinome, kaip suvienija krepšininkų pergalės. Na, blogi dalykai dar greičiau suburia (šypsosi).

– Lietuviai iš prigimties yra santūrūs. Ar šis santūrumas nėra tarsi stabdys geroms iniciatyvoms?

– Prisiminkite "Gatvės muzikos dieną". Ji atsirado iš nieko, natūraliai. Ne dėl to, kad visus kvietė Andrius Mamontovas ir visi atėjo dėl Andriaus. Žmonės ėjo patys, dėl savęs. Arba akcija "Darom" – kažkas pradėjo, bet tai pasklido visuomenėje.

– Ko palinkėtumėte Vilniui ir Lietuvai?

– Darnos. Na, žodis "vienybė" nėra populiarus. Bet pasaulyje tautos savimi didžiuojasi. Norėčiau palinkėti būtent to jausmo – džiaugtis, kad esi lietuvis ar savo miesto pilietis, didžiuotis tuo.

Lietuvius suvienijo kelionė aplink pasaulį

"Vienas vardas – Lietuva". Su šiuo šūkiu 2008 m. spalio 5 d. startavo "Tūkstantmečio odisėja" – Lietuvos buriuotojai, pasiryžę plaukti aplink pasaulį ir garsinti Lietuvos vardą.

Prezidentas Valdas Adamkus "Tūkstantmečio odisėjos" kapitonams įteikė Lietuvos prezidento vėliavą, kad ji būtų plukdoma aplink pasaulį. Kiekvienai aplankytai lietuvių bendruomenei kapitonai įteikė ir prezidento kreipimąsi. Jame tautiečiai buvo kviečiami didžiuotis Lietuva ir kartu švęsti jos vardo tūkstantmetį.

Visuose kraštuose buriuotojus šiltai ir svetingai sutiko lietuvių bendruomenės. Per devynių mėnesių kelionę "Tūkstantmečio odisėjos" jachta aplankė 26 lietuvių bendruomenes 20-yje šalių penkiuose žemynuose.

Klaipėdoje startavusi jachta "Ambersail LTU 1000" per 200 plaukimo parų įveikė 43 427 jūrmyles. Aplink pasaulį plaukė vienuolika buriuotojų įgulų, jos viena kitą keitė skirtinguose žemės kampeliuose. Iš viso odisėjoje dalyvavo 120 Lietuvos buriuotojų.

Pasaulis to dar nematė

2009 m. liepos 5-ąją, atlikę savo misiją – pakvietę viso pasaulio lietuvius kartu švęsti Lietuvos vardo tūkstantmečio, buriuotojai sugrįžo į Klaipėdą. "Tūkstantmečio odisėjai" pakvietus, tą dieną lietuvius visame pasaulyje kelioms istorinėms akimirkoms į gyvą balsų grandinę sujungė Tautiška giesmė. Taip garsiai ir išdidžiai pranešėme, kad Lietuvos vardui – 1000 metų. Tapome pirma tauta, kuri visame pasaulyje vienu metu giedojo savo šalies himną. Šios įsimintinos akimirkos, užfiksuotos 52 planetos vietose ir Lietuvoje, įamžintos unikaliame DVD filme "Tautiška giesmė – aplink pasaulį".

"Tūkstantmečio odisėja" tapo viena gražiausių XXI a. pilietinių iniciatyvų. 2009 m. liepos 5 d. Tautišką giesmę vienu metu giedojo 46 proc. Lietuvos gyventojų. Sociologinės apklausos "Lietuvos tūkstantmečio renginių žinomumas" duomenys parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų (54,5 proc.) svarbiausiu ir geriausiai Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą įprasminusiu renginiu laiko "Tūkstantmečio odisėjos" žygį aplink pasaulį ir vieningą Tautiškos giesmės giedojimą.

"Tūkstantmečio odisėjos" maršrutas 2008 10 05 – 2009 07 05:

Klaipėda–Kylis–Sautamptonas–Las Palmasas–Žaliojo Kyšulio salos–Keiptaunas–Adelaidė–Sidnėjus–Oklandas–Čathamo salos–Horno kyšulys–Puerto Viljamsas–Ušuaja–Puerto Viljamsas–Horno kyšulys–Berisas–Buenos Airės–Montevidėjas–Punta del Estė–Santosas–Junjono sala–Martinikos sala–Majamis–Niujorkas–Bostonas–Halifaksas–Azorų salos–Gibraltaras–Almerija–Lisabona–Dublinas–Doveris–Londonas–Oslas–Kopenhaga–Gdynė–Gdanskas–Stokholmas–Sankt Peterburgas–Talinas–Ryga–Kaliningradas–Klaipėda.