- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beginkliai prieš tankus – tik su vėliava rankose. Tokia žinutė iš Lietuvos 1991 metų sausio 13 dieną nuvilnijo per pasaulį.
Su žinia apie sovietų kariuomenės vykdomą agresiją Lietuvoje, užsienio leidinius bei televiziją apskriejo ir jau legendine tapusi nuotrauka. Pusamžis vyras, tvirtai eina pro tanką su oriai iškelta Lietuvos trispalve. Kas yra šis žmogus ir kaip jis tapo šios garsios nuotraukos herojumi?
Ginklas – vėliava
Šiandieną ir nuotraukoje užfiksuotą akimirką skiria net 26 metai. Sausio 13-osios naktį vyras pasakoja prie bokšto patraukęs iš karto, vos išgirdęs per radiją raginimą gyventojams telktis prie strateginių Vilniaus objektų. Įtampa sostinėje tvyrojo jau nuo sausio pradžios, prie Aukščiausiosios Tarybos ir kitų svarbių objektų pakaitomis jau budėdavo žmonės iš visos Lietuvos. Pavojaus režimu jau kurį laiką gyveno ir pats Algimantas Remeika.
„Kada buvom pakviesti prie bokšto, atvažiavau su savo žiguliuku. Žiguliuką buvau pertvarkęs į miegamąjį ir daug naktų miegojau jame, vežiodavau malkas į tuos objektus, padėdavau užtvaras nuo vėjo padaryti, nes aš statybininkas. Ir tą naktį atsidūriau prie bokšto“, – lemtingas dienas prisimena A. Remeika.
Tankai stovėjo ne prie bokšto, o apačioje, prie mašinų žiedo, ir tada jie pradėjo šaudyti. Mašinų daug. Šūvis – ir mašinų langai susmenga. Ir tada tas žmogus atėjo su vėliava. Negaliu pasakyti, kad aš specialiai būčiau į jį taikęs.
Prie bokšto jau būriavosi žmonės, netrukus pasirodė ir agresorių tankai. A. Remeika, kartu su kitais žmonėmis, puolė prie tanko tam, kad užvertų kelią gyva žmonių siena. Būtent ši akimirka įamžinta agentūroje ELTA dirbusio fotografo Romo Jurgaičio kadre. Šią nuotrauką fotografas vadina visišku atsitiktinumu. Atmosfera tą akimirką buvo tokia, kad galvoti apie fotografijos kompoziciją nebuvo kada.
„Tankai stovėjo ne prie bokšto, o apačioje, prie mašinų žiedo, ir tada jie pradėjo šaudyti. Mašinų daug. Šūvis – ir mašinų langai susmenga. Ir tada tas žmogus atėjo su vėliava. Negaliu pasakyti, kad aš specialiai būčiau į jį taikęs“, – įvykius prisimena R. Jurgaitis.
Fotografas prisimena, kad tuo metu į Lietuvą buvo atvykę nemažai užsienio žurnalistų ir fotografų, tačiau daugelis jų prie tankų nė nesiartino. Jiems tai atrodė pernelyg pavojinga. Todėl kiekviena tą naktį padaryta nuotrauka jau savaime buvo aukso vertės ir šimtus kartų spausdinama įvairiuose pasaulio lediniuose ir netgi istorijos vadovėliuose.
„Jie žinojo, kad jiems nėra ko kišti galvos, kai prasidėjo šaudymai. Jie suprato, kad gali iš mūsų nupirkti. Nuotraukos kaina buvo žvėriškai didelė mūsų pinigais. Mums atrodė, kad tai – labai dideli pinigai. Kas fotografuodavo, stengdavosi perduoti jiems“, – teigia fotografas.
Aktyvus patriotas
„Tą naktį prie televizijos bokšto viskas tik prasidėjo, – pasakoja Algimantas, – dar laukė ilga intensyvi kova už laisvę.“ Po įvykių prie bokšto Algimantas nevažiavo į namus ir dar daug naktų nemiegojo šiltoje lovoje. Jis patraukė prie dabartinio Seimo pastato, kur šio auksarankio meistro pagalbos ypač reikėjo organizuojant Aukščiausiosios Tarybos gynybą.
A. Remeikos garaže iki šiol saugomas neeilinis eksponatas – automobilis, kuriuo tomis lemtingomis dienomis jis atvyko prie Televizijos bokšto, o po to – ir prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Šiam automobiliui – beveik keturiasdešimt metų ir jis vertas atskiro pasakojimo. Atgimimo laikais išmargintas įvairiais plakatais ir šūkiais, jis šmėžuodavo kiekviename Sąjūdžio mitinge.
Dar prieš lemtingus įvykius Algimantą daugelis vilniečių buvo įsidėmėję kaip „Sąjūdžio žiguliuko“ vairuotoją. Dekoracijas žiguliui papuošti Algimantas kūrė ir gamino pats. Tai buvo jo idėja išmargintu automobiliu vykti į mitingus bei demonstracijas ir tokiu būdu kelti žmonių ūpą. Nuo pat įkūrimo vyras aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Jis buvo itin nagingas ir kruopštus, tad Sąjūdžio ūkvedžio pareigos jam kuo puikiausiai tiko.
Prie Aukščiausiosios Tarybos buvo taip tiršta, lyg visa Lietuva būtų susirinkusi. Tačiau, nepaisant to, rūmai buvo kaip plikas ir basas piemuo. Pastatas buvo visiškai nepritaikytas apsiginti nuo priešų. Nebuvo ginklų ir jokių specialių priemonių, tad beliko pasitelkti vaizduotę ir suktis su tomis priemonėmis, kurios buvo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Susisiekimo ministerijoje pasirašomas memorandumas dėl žūčių keliuose mažinimo1
Ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje pasirašomas žūčių keliuose mažinimui skirtos programos „Vizija–nulis“ programos plano įgyvendinimo memorandumas. ...
-
Balandžio 18-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Balandžio 18-oji, ketvirtadienis, 16 savaitė. ...
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją8
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Apie apynasrį girtaujantiems baruose: norime išgyvendinti tokius „tuberkuliozės židinius“4
Radviliškio rajono mero iniciatyva visame rajone draudžiama pardavinėti alkoholį iki dešimtos ryto. Draudimas apima ne tik parduotuves, bet ir visas kavines bei barus. Atrodo, viskas suprantama, bet į mūšį stojo Vyriausybės atstovas...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos63
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Daugelis senjorų nežinotų, ką daryti atėjus dienai „X“: esame jėga, kuri turi būti informuota20
Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje turi rūsius, tinkamus priedangoms, tačiau maždaug du trečdaliai vis tiek nežinotų, kaip elgtis grėsmės atveju. Kas antras senjoras nežino ir kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą ne...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...