Žmogus, prieš tankus stojęs su vėliava rankose

Beginkliai prieš tankus – tik su vėliava rankose. Tokia žinutė iš Lietuvos 1991 metų sausio 13 dieną nuvilnijo per pasaulį.

Su žinia apie sovietų kariuomenės vykdomą agresiją Lietuvoje, užsienio leidinius bei televiziją apskriejo ir jau legendine tapusi nuotrauka. Pusamžis vyras, tvirtai eina pro tanką su oriai iškelta Lietuvos trispalve. Kas yra šis žmogus ir kaip jis tapo šios garsios nuotraukos herojumi?

Ginklas – vėliava

Šiandieną ir nuotraukoje užfiksuotą akimirką skiria net 26 metai.   Sausio 13-osios naktį vyras pasakoja prie bokšto patraukęs iš karto, vos išgirdęs per radiją raginimą gyventojams telktis prie strateginių Vilniaus objektų. Įtampa sostinėje tvyrojo jau nuo sausio pradžios, prie Aukščiausiosios Tarybos ir kitų svarbių objektų pakaitomis jau budėdavo žmonės iš visos Lietuvos. Pavojaus režimu jau kurį laiką gyveno ir pats Algimantas Remeika.

„Kada buvom pakviesti prie bokšto, atvažiavau su savo žiguliuku. Žiguliuką buvau pertvarkęs į miegamąjį ir daug naktų miegojau jame, vežiodavau malkas į tuos objektus, padėdavau užtvaras nuo vėjo padaryti, nes aš statybininkas. Ir tą naktį atsidūriau prie bokšto“, – lemtingas dienas prisimena A. Remeika.

Tankai stovėjo ne prie bokšto, o apačioje, prie mašinų žiedo, ir tada jie pradėjo šaudyti. Mašinų daug. Šūvis – ir mašinų langai susmenga. Ir tada tas žmogus atėjo su vėliava. Negaliu pasakyti, kad aš specialiai būčiau į jį taikęs.

Prie bokšto jau būriavosi žmonės, netrukus pasirodė ir agresorių tankai. A. Remeika, kartu su kitais žmonėmis, puolė prie tanko tam, kad užvertų kelią gyva žmonių siena. Būtent ši akimirka įamžinta agentūroje ELTA dirbusio fotografo Romo Jurgaičio kadre. Šią nuotrauką fotografas vadina visišku atsitiktinumu. Atmosfera tą akimirką buvo tokia, kad galvoti apie fotografijos kompoziciją nebuvo kada.

„Tankai stovėjo ne prie bokšto, o apačioje, prie mašinų žiedo, ir tada jie pradėjo šaudyti. Mašinų daug. Šūvis – ir mašinų langai susmenga. Ir tada tas žmogus atėjo su vėliava. Negaliu pasakyti, kad aš specialiai būčiau į jį taikęs“, – įvykius prisimena R. Jurgaitis.

Fotografas prisimena, kad tuo metu į Lietuvą buvo atvykę nemažai užsienio žurnalistų ir fotografų, tačiau daugelis jų prie tankų nė nesiartino. Jiems tai atrodė pernelyg pavojinga. Todėl kiekviena tą naktį padaryta nuotrauka jau savaime buvo aukso vertės ir šimtus kartų spausdinama įvairiuose pasaulio lediniuose ir netgi istorijos vadovėliuose.

„Jie žinojo, kad jiems nėra ko kišti galvos, kai prasidėjo šaudymai. Jie suprato, kad gali iš mūsų nupirkti. Nuotraukos kaina buvo žvėriškai didelė mūsų pinigais. Mums atrodė, kad tai –  labai dideli pinigai. Kas fotografuodavo, stengdavosi perduoti jiems“, – teigia fotografas.

Aktyvus patriotas

„Tą naktį prie televizijos bokšto viskas tik prasidėjo, – pasakoja Algimantas, – dar laukė ilga intensyvi kova už laisvę.“ Po įvykių prie bokšto Algimantas nevažiavo į namus ir dar daug naktų nemiegojo šiltoje lovoje. Jis patraukė prie dabartinio Seimo pastato, kur šio auksarankio meistro pagalbos ypač reikėjo organizuojant Aukščiausiosios Tarybos gynybą.

A. Remeikos garaže iki šiol saugomas neeilinis eksponatas – automobilis, kuriuo tomis lemtingomis dienomis jis atvyko prie Televizijos bokšto, o po to – ir prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Šiam automobiliui – beveik keturiasdešimt metų ir jis vertas atskiro pasakojimo. Atgimimo laikais išmargintas įvairiais plakatais ir šūkiais, jis šmėžuodavo kiekviename Sąjūdžio mitinge.

Dar prieš lemtingus įvykius Algimantą daugelis vilniečių buvo įsidėmėję kaip „Sąjūdžio žiguliuko“ vairuotoją. Dekoracijas žiguliui papuošti Algimantas kūrė ir gamino pats. Tai buvo jo idėja išmargintu automobiliu vykti į mitingus bei demonstracijas ir tokiu būdu kelti žmonių ūpą. Nuo pat įkūrimo vyras aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Jis buvo itin nagingas ir kruopštus, tad Sąjūdžio ūkvedžio pareigos jam kuo puikiausiai tiko.

Prie Aukščiausiosios Tarybos buvo taip tiršta, lyg visa Lietuva būtų susirinkusi. Tačiau, nepaisant to, rūmai buvo kaip plikas ir basas piemuo. Pastatas buvo visiškai nepritaikytas apsiginti nuo priešų. Nebuvo ginklų ir jokių specialių priemonių, tad beliko pasitelkti vaizduotę ir suktis su tomis priemonėmis, kurios buvo.


Šiame straipsnyje: Algimantas Remeikasausio 13

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
tas žmogus buvo apgautas,kaip ir daugelis kitų,todėl nato vaikapisius grūst namo reikia,o kgb chuntą į kartuves

>Petrai tu ne T... tu K....

>Petrai tu ne T... tu K....  portretas
Tu tur būt nežinai iš kur pas tą ES milijardinės sumos atsiranda? Aiškiai manai, kad jas suneša aitvarai, o mes manom, kad juos sunešam MES, juodadarbiai, o ne tu, gyvenantis iš LT biudžeto. Tavo indėlio biudžete nėra, nes tu pridėtinės vertės į jį neatneši. Tu net nežinai, kad Lietuva kas mėnesį moka į ES balą po 100 milijonų. Ir iš kur jie atsiranda , taip pat nežinai, bet drįsti tyčiotis iš tų, kurie kuria pridėtinę vertę. O ES milijardus labai gražiai pasidalija tarpusavyje „elitas“, palikdami tik milijonus, kuriuos nutrupina tie kas tiesia naujus kelius, geležinkelius ir „gražina“ miestelius, kuriuose jau nebėra kam gyventi ir tuo „grožiu“ žavėtis.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com portretas
Ko gero Algimantui Remeikai bus labai sunku skaityti 2017-3-11 straipsnį "Okupuota nepriklasomybė". Okupantas dabar yra viduje Seimo.
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių