Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) plinta. Pernai Lietuvoje diagnozuoti 106 nauji ŽIV atvejai, daugiausia (28) Vilniuje, o užsikrėtusių gyventojų skaičiumi pirmauja Klaipėda.

Didžiausią užsikrėtusiųjų dalį sudaro į veną leidžiamus narkotikus vartojantys 25–29 metų vyrai. Bet specialistai pastebi, kad daugėja ir moterų, ypač iš aukštesnių socialinių sluoksnių, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

„Dabar itin išryškėjo nauja banga, kai vis daugiau moterų užsikrečia ŽIV per lytinius santykius. Dažniausiai – nuo narkotikus vartojančių partnerių. Bet jos pačios į rizikos grupę nepatenka“, – sakė Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.
Moterims, įtariančioms, kad galėjo užsikrėsti, itin aktualu pasitikrinti tada, kai laukiasi kūdikio ar dar tik planuoja pastoti. S.Čaplinskas tikino, kad laiku aptikus infekciją, kūdikį beveik visada galima išgelbėti.
„Bet jei moteris pasirenka žaisti rusišką ruletę, tikimybė, kad vaikas gims jau užsikrėtęs ŽIV, išauga iki 30 proc.“, – perspėjo Lietuvos AIDS centro direktorius.
Pernai pirmas toks atvejis užfiksuotas Klaipėdoje, kai infekuotiems tėvams gimė jau užsikrėtusi mergytė. O aštuonios kitos užsikrėtusios nėščios moterys pasitikrino savo noru ir pritaikius gydymą pagimdė sveikus vaikus.

Liga vis dėlto sutramdoma

Nors užsikrėtusių ŽIV Lietuvoje nemažėja, virusas pamažu tramdomas. Visiems norintiems teikiama medicininė priežiūra – valstybei vieno žmogaus gydymas kainuoja iki 26 tūkst. litų kasmet.
„ŽIV jau yra gerai valdoma lėtinė liga. Gydytojai netgi lygina jį su cukriniu diabetu ar kraujospūdžio ligomis. Jei žmogus pakeičia gyvenimo būdą, jis gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir apsaugoti partnerius, kad šie neužsikrėstų per lytinius santykius“, – sakė S.Čaplinskas. Jis priminė, kad nuo ŽIV nemirštama, tačiau nekontroliuojamas virusas gali išsivystyti į AIDS (imuniteto nepakankamumo sindromą). Tai nepagydoma liga, ji susilpnina imunitetą, ir žmogus gali mirti nuo menkiausios infekcijos.
Sėkmingiausiai prevencijos programos vykdomos Vilniuje. Čia užsikrėtusių ŽIV yra beveik perpus mažiau nei pirmaujančioje Klaipėdoje. Bet sostinėje išaiškinta daugiau naujų atvejų. Specialistai teigia, kad tai nepranašauja naujos užsikrėtimų bangos, tiesiog rodo, jog vilniečiai aktyviau kreipiasi į gydytojus patys.

Lenkia šalis kaimynes

Nepaisant didėjančių medicinos galimybių, vaistais gydoma mažiau nei dešimtadalis ŽIV užsikrėtusių asmenų. Taip yra todėl, kad gydymas skiriamas tik tiems, kurie to prašo. Be to, būtina pačiam griežtai laikytis režimo ir gerti vaistus.
„Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, kasdien turi išgerti po kelias tabletes ryte ir vakare. Užtenka pamiršti tris kartus per mėnesį ir vaistai tampa neveiksmingi“, – sakė S.Čaplinskas.
Nors situacija jau keletą pastarųjų metų panaši, Lietuva iš visų Baltijos šalių laikosi geriausiai. Užsikrėtusių ŽIV čia yra penkis kartus mažiau nei Latvijoje ir net trylika kartų mažiau nei Estijoje.