Prokurorai tikina, kad neturi jokios oficialios informacijos apie tai, jog buvęs EBSW koncerno prezidentas Gintaras Petrikas Amerikoje pasiprašė politinio prieglobsčio

Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad į Lietuvą nenorįs grįžti garsusis bėglys pasiprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Valstijose, Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė Rozita Požarskienė pripažįsta, kad jeigu tai tiesa, G.Petriko išdavimo procedūra gali dar labiau užsitęsti. Tačiau, pasak prokurorės, apie šį faktą Lietuvos pareigūnams žinoma tik iš spaudos, nes JAV Teisingumo departamentas, su kuriuo vyksta susirašinėjimas, “šiuo klausimu jokios informacijos nėra pateikęs”.

Sprendimą dėl politinio prieglobsčio JAV valstybės sekretorius priimtų tik tada, kai būtų baigti visi teismų dėl G.Petriko išdavimo procesai. Lietuvos pareigūnai yra nežinioje ir dėl to, kad JAV įstatymai nenumato terminų, per kuriuos turėtų būti išnagrinėtas ekstradicijos klausimas teismuose. R.Požarskienė taip pat neatmetė galimybės, kad, užsitęsus ekstradicijos procedūrai, po kurios dar vyktų prašymo suteikti prieglobstį svarstymas, dėl senaties G.Petrikas gali apskritai išvengti atsakomybės.

Šiuo metu JAV pirmosios instancijos teismas yra išnagrinėjęs Lietuvos generalinės prokuratūros prašymus išduoti G.Petriką dėl dviejų baudžiamųjų bylų - Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Kauno holdingo kompanijos (KHK). Pirmuoju atveju teismas nusprendė Lietuvos prašymą patenkinti, o antruoju - atmesti. Pirmąjį sprendimą apeliacinės instancijos teismui apskundė pats G.Petrikas, o antrąjį - kaltintojai. Jeigu G.Petrikas Lietuvai būtų išduotas tik dėl LVKB bylos, jis negalėtų būti teisiamas dėl kaltinimų KHK byloje.

Pats G.Petrikas tikisi greitu laiku būti paleistas į laisvę už užstatą, kuris gali siekti milijoną JAV dolerių. Šią sumą, pasak buvusio EBSW prezidento, ketina sumokėti Amerikoje gyvenantis lietuvis, kurio pavardės bėglys atskleisti neketina. R.Požarskienė tikina, kad šios žinios dramatizuoti nereikėtų. “Ir mūsų baudžiamojo proceso įstatymai numato galimybę asmenims - tiek išduodamiems, tiek perduodamiems pagal Europos arešto orderį - taikyti ne tik suėmimą, bet ir švelnesnes kardomąsias priemones”, - vakar žurnalistams sakė prokurorė.