„Tos įmonės, kurių darbuotojai buvo prastovose, kurie grįžta į darbo rinką, kurie nebuvo atleisti, yra numatytos subsidijos darbo užmokesčiui iki 100 proc. (bet ne daugiau kaip minimalus mėnesio atlyginimas – BNS), kalbant apie atitinkamas įmones, kurios turi mažos įmonės statusą ir tas 100 proc. dviejų mėnesių laikotarpiui, po to dar kas du mėnesius mažėja iki 50 ir iki 30 procentų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjeras.

Pasak jo, visoms priemonėms reikės beveik 1 mlrd. eurų, jos pasieks apie 1,4 mln. gyventojų.

„Pinigų bus skirta iš valstybės biudžeto ir pasiskolintų lėšų“, – spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.  

Siūloma, kad pirmus du mėnesius valstybė padengtų visą (100 proc.) prastovoje esančio darbuotojo darbo užmokestį, bet ne daugiau kaip MMA (607 eurai, arba 437 eurai į rankas), vėliau du mėnesius – 50 proc. ir paskutinius du mėnesius – 30 proc. Subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.

Pinigų bus skirta iš valstybės biudžeto ir pasiskolintų lėšų.

Jeigu įmonė bus įtraukta į potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galės pasinaudoti 90-30 proc. subsidija darbuotojų algoms – jos viršutinė riba pirmus keturis mėnesius sieks iki 1214 eurų (iki mokesčių), kitus du „lubos“ kris iki 303,5 euro, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezonines  sutartis, subsidija sieks 90-50 proc., bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 euro. 

Subsidijos galės būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais jos skiriamos už 10 darbuotojų, kai iš viso jų yra iki 20, arba už pusę darbuotojų, kai jų yra daugiau nei 20.

Planuojama, kad ši priemonė pasieks 210 tūkst. darbuotojų, jai numatoma skirti 380 mln. eurų.

Pasak premjero, taip pat numatytos paskatos žmonėms, iškritusiems iš darbo rinkos, persikvalifikuoti, steigti papildomas darbo vietas dirbantiems pagal individualią veiklą.

Pasak jo, dukart didinamos lėšos profesiniam mokymuisi, keičiamas pameistrystės rėmimas, numatant didesnę darbo užmokesčio kompensaciją. Pavyzdžiui, įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės sutartį, bus skirta 70 proc. darbo užmokesčio kompensacija, bet ne daugiau nei 910,5 euro (iki mokesčių). Tam bus skirta daugiau kaip 10 mln. eurų.

Taip pat numatoma skirti darbo paieškos išmoką – negaunantiems nedarbo ji siektų 200 eurų, o gaunantiems – 42 eurus.

Darbo netekusiems žmonėms, kurių, pasak S. Skvernelio, gali būti apie 200 tūkst., 200 eurų išmoką numatoma mokėti pusę metų. Tam bus skirta apie 265 mln. eurų.

Tuo metu darbo netekę savarankiškai dirbantys žmonės galės pasinaudoti vietinėmis užimtumo iniciatyvomis netaikant 50 proc. garanto, paramą gaus ir negalią turintys darbingo amžiaus žmonės. Tam numatoma apie 5,6 mln. eurų.

Be to, 200 eurų vienkartinė išmoka rugpjūčio mėnesį būtų išmokama arčiausiai skurdo ribos ir labiausiai paveiktoms žmonių grupėms.

„Tai liečia ir senatvės pensininkus, ir įvairius šalpos pensijos gavėjus, nuo našlaičių iki našlių“, – sakė S. Skvernelis.

Išmoką gautų beveik 910 tūkst. žmonių, gaunančių senatvės, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto darbo laiko pensijas, taip pat kompensacijas už ypatingas sąlygas bei įvairias šalpos išmokas. Tam numatyta 182 mln. eurų. 

Vyriausybė, be to, siūlo labiau remti vienišus asmenis, mokėti didesnes pašalpas įsidarbinus, kompensuoti daugiau išlaidų už būsto šildymą.

Siūloma, kad vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas, bus atsižvelgiama ne į 12, o į trijų mėnesių pajamas. Didesnė išmoka būtų skiriama tris mėnesius, kad daugiau šeimų, praradusių pajamas per karantiną, galėtų gauti po 100 eurų vienam vaikui. Tokia tvarka galiotų dar šešis mėnesius po karantino pabaigos.

Didesnius vaiko pinigus turėtų gauti papildomai apie 33 tūkst. vaikų.

Be to, trumpinami socialinio būsto laukimo terminai, o jei jiems pasibaigus savivaldybė negalės užtikrinti būsto, tuomet privalės kompensuoti rinkoje nuomojamo tinkamo būsto išlaidas.

Numatomiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Ieškos būdų koronaviruso komunikacijai

Po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir prezidento Gitano Nausėdos kritikos dėl skaidrumo vykdant komunikacijos dėl koronaviruso kampaniją, bus ieškoma būdų, kaip įsigyti šias paslaugas, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Trečiadienį nuotoliniame Vyriausybės pasitarime jis teigė, kad tai bus daroma atsižvelgus į kritiką dėl pasirinkto neskelbiamų derybų būdo, kai paslaugos gali būti perkamos skubiai, iš anksto pasirinkus tik vieną tiekėją. Kritikų teigimu, tai neužtikrina skaidrumo.

„Matyt, ieškosime kitų būdų, kaip rasti sprendimus, kaip būtų galima gauti ir tą pagrindinę naudą, t.y. tinkamai informuoti visuomenę, ir, aišku, nereikia slėpti – tam tikra pagalba ir žiniasklaidai suteikiama. Ne šiaip ji duodama, o suteikta pagal aiškiais įkainiais pagrįstą tarifą“, – pabrėžė premjeras.

A. Veryga pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti galimybę informacinę kampaniją vykdyti per Visuomenės sveikatos rėmimo fondą. Tačiau S. Skvernelis patikino, kad ir čia tektų rengti konkursus, teikti projektus ir, anot jo, įvykdžius visas reikiamas procedūras informaciją „galėtumėme skelbti po poros ar trijų mėnesių ir ji nebebūtų aktuali“. 

Tuo metu pasitarime dalyvavusi VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė priminė Europos Komisijos poziciją, jog skubūs pirkimai COVID-19 pandemijos kontekste turėtų būti vykdomi tik išimtinais atvejais, „jais labai nepiktnaudžiaujant ir apsirūpinant trumpajam laikotarpiui“.

Ji pasiūlė peržiūrėti galiojančias sutartis dėl komunikacijos ir pritaikyti esamai situacijai, o norint, kad informacija pasiektų kuo didesnį ratą žmonių – sukurti atvirą platformą visai šalies žiniasklaidai teikti savo pasiūlymus.

„Tai būtų nebe viešieji pirkimai, būtų sukuriama atvira sistema, leidžianti visiems norintiems ir galintiems tiekėjams ateiti ir teikti tokias paslaugas. Tik reikėtų numatyti mechanizmą, kuris leistų įgyvendinti visus svarbiausius principus: ir skaidrumą, ir proporcingumą, ir lygiateisiškumą, numatyti kainodaros būdus, kaip būtų atsiskaitoma“, – sakė ji.

J. Petkuvienė taip pat ragino Vyriausybę užtikrinti, jog jau sudarytos sutartys būtų viešinamos „ne mažesne apimtimi“, nei tai daroma viešųjų pirkimų atveju.

Informacinei kampanijai „Lik namuose“ Velykų savaitgalį Vyriausybės kanceliarija išleido 80 tūkst. eurų per neskelbiamas derybas, kai pasirenkamas vienas tiekėjas. Didesnė dalis šios sumos buvo skirta informacijai spausdintinėje žiniasklaidoje apie karantino apribojimus.

S. Skvernelis pabrėžė, kad taikant kitus pirkimų būdus, Velykinį savaitgalį, kaip to siekta, visuomenė informacijos nebūtų sulaukusi.

„Tai yra nauja žinia, matyt, reikėtų išanalizuoti naujos platformos galimybes. (...) Dėl kitų formų – žiūrėsime įstatymus, kitas formas, kokie įstatymai ką mums leidžia dar padaryti“, –  sakė jis.