Ministrų kabinetas trečiadienį pasitarimo metu pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymui pasirašyti susitarimo memorandumą su Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos vyriausybėmis ir Europos Sąjunga (ES).

Memorandumą planuojama pasirašyti penktadienį Vihuloje, Estijoje, vyksiančio Baltijos jūros valstybių tarybos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo metu.

„Susitarimo memorandumo tikslas – nustatyti bendradarbiavimo sistemą, skirtą ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugai ir atsparumui didinti“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo viceministras Julius Pranevičius.

Anot ministerijos, memorandumą pasirašančios valstybės ketina nuolat keistis informacija ir gerąja praktika dėl povandeninės infrastruktūros apsaugos, bendradarbiaus ir koordinuos veiksmus su ES ir NATO, kitomis regioninėmis organizacijomis, įsteigs Baltijos jūros ekspertų grupę diskusijoms su atitinkamomis valstybių institucijomis ir organizacijomis, vertins naujų bendrų projektų, kuriais būtų siekiama stiprinti apsaugą, galimybes.

„Dokumento pasirašymą vertiname kaip labai svarbų žingsnį stiprinant Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimą, kuris suteiks mums galimybę solidariai atliepti iššūkius mūsų regiono saugumui“, – teigė J. Pranevičius.

BNS rašė, kad Vyriausybė vasarį pritarė planui, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į ryšio ar elektros kabelių bei kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus.

Ministrų kabinetas patvirtino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reagavimo į jūrinės povandeninės infrastruktūros pažeidimą algoritmą – didžiausias vaidmuo reaguojant į galimas diversijas bei sulaikant įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei.

Šioms institucijoms plane nurodytos konkrečios atsakomybės, suderinti veikimo algoritmai. Nustatyta, kad reakcijos į tokius pažeidimus laikas sutrumpės iki vienos valandos. Sprendimą priimtų vidaus reikalų ministras.

Planas parengtas pastarąjį pusmetį fiksavus ne vieną povandeninės infrastruktūros pažeidimą Baltijos jūroje.

Reaguodama į incidentus NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba vasario pradžioje Baltijos jūroje surengė bendras pratybas „Vieningas atsakas 25“, skirtas stiprinti nacionalinį pasirengimą povandeninės infrastruktūros apsauga.