KAM teigimu, paketas turėtų padidinti profesinės karo tarnybos patrauklumą, gerinti karių tarnybos sąlygas ir didinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus.

Anot jos, pokyčiai reikalingi norint iki pilno operacinio pajėgumo išvystyti atkurtą Pirmąją nacionalinę diviziją.

Ministerijos anksčiau pateiktais skaičiavimais, įgyvendinus visus teikiamus pasiūlymus, nuo liepos 1-osios realus karių atlyginimas turėtų didėti ne mažiau kaip 200 eurų „į rankas“ per mėnesį.

Nuo 2025 metų liepos siūlomiems pakeitimams įgyvendinti gali prireikti apie 18,2 mln. eurų.

Siūlyme buvo numatyti pakeitimai ir 2026–2028 metų biudžetuose, tačiau, krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės prašymu, trimetės projekcijos buvo išimtos.

„Atsižvelgiant į tai, kaip vyksta mokestinės reformos svarstymas Seime, su kuriuo yra tiesiogiai susijęs biudžetas skiriamas krašto apsaugai, tai kol kas prašyčiau išimti ir tikiuosi, kad rudenį galėsime svarstant trimetį biudžetą grąžinti“, – posėdyje trečiadienį sakė D. Šakalienė.

Ministrai šiam prašymui pritarė.

Siekiant pilnai užpildyti brigadas ir kitus karinius vienetus, kurie ir sudarys Pirmąją diviziją, kariams bus didinami atlyginimai bei išmokos, daugiau mokama už dalyvavimą lauko pratybose.

Bus skatinami ir kariai, pasirinkę žvalgybininko kelią, jiems siūloma mokėti priedus už karinį pasirengimą žvalgybai, skatinti ilgiau pasilikti tarnyboje.

KAM numačiusi didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus septyniais procentais. Taip pat siūloma didinti karių priedo už ypatingą pareigų specifiką dydžius, už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms – siūloma didinti priedo koeficientą nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio.

Priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio.

Įstatymo pakeitime taip pat siūloma papildyti profesionaliosios karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomų pareigų, susijusių su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžių sąrašą naujomis pareigomis, taip pat – mokėti priedą už specialiąją žvalgybą ir karinį parengimą žvalgybai.

Numatyti ir priedai kariams už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu, kaip ir priedai už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje. Už tai siūloma skirti 0,11–0,21 bazinio dydžio priedą.

Už budėjimą taikos meto užduočių vykdymo pajėgose siūloma mokėti 0,11 bazinio dydžio priedą.

Siekiant didinti žvalgybos tarnybos patrauklumą, siūloma suvienodinant žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos ir žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis: taikyti integracijos į darbo rinką pabaigus tarnybą socialines garantijas, nustatyti išmokas už kiekvieną penkerių metų tarnybos laikotarpį, atsižvelgiant į tarnybos vertinimo rezultatus, nustatyti kitas socialines garantijas, kurios yra taikomos profesinės karo tarnybos kariams.

Įstatymo pakeitime taip pat numatoma, kad krašto apsaugos ministras arba įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti kario profesinę karo tarnybą, sulaukus išleidimo į atsargą amžiaus, pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip ketveriems metams.

Taip pat siūloma ilginti ir perkėlimo į dimisiją amžių. Profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į dimisiją amžių ilginant nuo 60 iki 65 metų, toks pat ilginimas siūlomas ir atsargos kariams.

Įstatymo pakeitimus Seimui ketinama pateikti dar šioje pavasario sesijoje.

Vyriausybė – už siūlymą steigti naujus karinius vienetus, juos pervadinti, didinti personalą

Vyriausybė – už KAM siūlymus keisti principinę kariuomenės struktūrą.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė ministerijos pateiktiems pakeitimams, kuriais siūloma steigti naujus karinius vienetus, keisti karinių vienetų pavadinimus ir didinti karinio personalo skaičių.

Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma padidinti profesinės karo tarnybos, karių savanorių ir rezervo karių skaičius ir vyresniųjų karininkų bei generolų, admirolų ir kariūnų skaičius.

KAM įstatyme nori numatyti, kad profesionaliosios karo tarnybos karių skaičius ilgalaikėje perspektyvoje būtų didinamas iki 20 tūkst., karių savanorių iki 6,8 tūkst., kariūnų skaičių iki 600.

Anot ministerijos, keičiant įstatymą, būtų siekiama patikslinti principinę kariuomenės struktūrą, perskirstant dabartinius vienetus, reikalingus nacionalinės divizijos suformavimui.

Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją sudarytų trys lygiavertės nuolatinės brigados: pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, pėstininkų brigada „Aukštaitija“, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, Inžinerijos ir Artilerijos pulkai, žvalgybos batalionas.

Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionai įeitų į Artilerijos pulko sudėtį.

Įstatymo pakeitime taip pat numatoma steigti naujus karinius vienetus: pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ – tankų batalioną, pėstininkų brigadoje „Aukštaitija – logistikos batalioną.

Taip pat numatyti ir diviziją remiantys atskiri kariniai vienetai – žvalgybos batalionas, ryšių batalionas bei transportavimo batalionas. Oro gynybos pulke numatomas pirmasis ir antrasis oro gynybos batalionai, o artilerijos pulke – salvinės artilerijos ir savaeigės artilerijos batalionai.

Į principinės kariuomenės struktūros įstatymą įtraukiama ir Karo komendantūrų valdyba bei Įgulų aptarnavimo tarnyba.

Priėmus įstatymą, kariniams vienetams taip pat būtų suteikiami nauji vardai – pėstininkų divizija būtų vadinama Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija, karinių oro pajėgų oro gynybos pulkas – Kazimiero Semenavičiaus oro gynybos pulku, karinių jūrų pajėgų uosto ir priekrantės gynybos tarnybai būtų suteiktas Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių bataliono vardas.

Tuo metu Depų tarnyba būtų vadinama Divizijos generolo Jono Sutkaus depų tarnyba, o „Geležinio vilko“ brigados Logistikos batalionas pervadintas į Generolo leitenanto Jokūbo Jasinskio logistikos batalioną.

Šiems įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Pasak ministerijos, visi siūlomi struktūros ir karių skaičiaus didinimo pokyčiai bus finansuojami iš bendrų KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o divizijai išvystyti ir įgalinti reikiamos papildomos ginkluotės, technikos, amunicijos ir infrastruktūros įsigijimai būtų finansuojami iš papildomų KAM šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų.

Planuojama, jog artimiausią dešimtmetį divizijos ir kariuomenės tolygiam vystymui bei reikalingoms priemonėms įsigyti papildomai reikės apie 28 mlrd. eurų, o ilguoju laikotarpiu – po 2035 metų – papildomoms priemonėms įsigyti – dar apie 2 mlrd. eurų.

BNS skelbė, kad vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

VGT balandį sutarė siekti, jog Lietuvos kariuomenėje iki 2038 metų tarnautų apie 20 tūkst. karių.