Šiuos pokyčius inicijavo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Siekiame sudaryti maksimaliai palankias sąlygas priedangų prieinamumui ir gyventojų saugumui oro pavojaus atveju užtikrinti. Savivaldybių administracijos, panaudodamos įgyvendinamiems priedangų atnaujinimo projektams skirtą finansavimą, turės galimybę priedangose įrengti nuotoliniu būdu valdomų durų užraktus ir įgyvendinti kitas priemones, kurios palengvintų gyventojų patekimą į priedangas“, – pranešime cituojamas ministras.
„Civilinė sauga nėra techninis klausimas – tai nacionalinio saugumo stuburas. Šiandien ji tampa kasdieniu valstybės funkcionavimo elementu“, – pabrėžė jis.
VRM taip pat planuoja kompensuoti savivaldybėms patirtas išlaidas, susijusias su nuotoliniu būdu valdomų durų užraktų ir kitų techninių sprendinių įrengimu ir būsimuose priedangų atnaujinimo projektuose.
Savivaldybės raginamos jau dabar apsvarstyti galimybę imtis reikiamų priemonių tam, kad minėti užraktai ar kiti sprendiniai būtų įrengti ir tose priedangose, kurios dar nėra įtrauktos į įgyvendinamus projektus.
„Primename, kad šalies savivaldybėms, sudariusioms sutartis priedangų modernizavimo projektams, jau skirta daugiau nei 30 mln. eurų. Už šias lėšas šiuo metu atnaujinama daugiau nei 800 priedangų“, – akcentuoja ministerija.
Anot jos, savivaldybės šias lėšas gali naudoti papildomų evakuacinių išėjimų įrengimui, apsauginių langų skydų montavimui, vėdinimo sistemų atnaujinimui, konstrukcijų stiprinimui, riboto judumo asmenims pritaikymui bei kitiems svarbiems darbams.
Už priedangų parinkimą, žymėjimą ir parengties organizavimą yra atsakingos šalies savivaldybės, jos taip pat sudaro modernizuojamų priedangų sąrašus.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 645 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių – tai sudaro 57 proc. šalies gyventojų. 37 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų, o 23 – dar susiduria su jų trūkumu.
Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – 40 procentų.
Kaip rašė BNS, pastaruoju metu dronų incidentai Baltijos šalyse tampa vis dažnesni, dažniausiai krenta į taikinius Rusijoje nukreipti ir nuo tikslo nukrypę ukrainietiški dronai.
Baltijos šalys yra pabrėžusios, kad dronų incidentai yra plataus masto Rusijos agresijos karo pasekmė ir kad tokie įvykiai gali kartotis.
Dėl oro erdvės pažeidimų dalyje Lietuvos teritorijos gegužės pabaigoje du kartus skelbtas oro pavojus.
Tuomet pastebėta, kad po oro pavojaus paskelbimo ne visos priedangos buvo operatyviai atrakintos.
Naujausi komentarai