„Kalbant apie vieno tiekėjo pirkimų skaičiaus dalį, taip pat apie vidutinį pasiūlymų skaičių pirkimui, tai ką mes matome, kad iš tikrųjų 2022–2024 metais ta tendencija buvo neigiama – tai reiškia, kad rodikliai blogėjo. Nuo 2025 metų matome teigiamą pokytį“, – LRT valdyseną peržiūrinčios Seimo darbo grupės posėdžio metu pirmadienį kalbėjo VPT direktorius.
Anot jo, vieno tiekėjo pirkimų skaičiaus dalis nuo 74 proc. 2024 metais sumažėjo iki 43 proc. 2025-aisiais.
D. Vedricko teigimu, centralizuotų pirkimų vertės dalis – šiek tiek didesnė negu vidutiniškai rinkoje, o vidutinis pasiūlymų skaičius pirkimui didėja nuo 1,6 pasiūlymo 2024 metais iki 2,2 pasiūlymo 2025 metais.
„Tai šioje vietoje matome tam tikras gerėjimo tendencijas ir lūkestis matyti yra tas, kad įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją ir patobulinus viešųjų pirkimų organizavimo ir kontrolės tvarką LRT, šie rodikliai tikrai tikimės, kad turės tendenciją gerėti“, – sakė jis.
Tarnyba vertins rekomendacijų įgyvendinimą
Seimo pavedimu praėjusiais metais LRT auditą atlikusi Valstybės kontrolė transliuotojui rekomendavo tobulinti viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarką.
Tai nacionalinis transliuotojas turi padaryti iki šių metų birželio 30-osios, po to VPT atliks viešųjų pirkimų valdysenos vertinimą, kuriuo bus siekiama įsitikinti, ar patobulinta ir patikslinta tvarka sudaro tinkamas sąlygas ir galimybes siekti „racionalaus viešųjų pirkimų vykdymo, pasiekti nustatytus viešųjų pirkimų tikslus“.
Tačiau, anot D. Vedricko, viešųjų pirkimų valdysena LRT yra tobulintina.
„Jie yra geltonojoje zonoje, kai tuo metu apie 70 proc. perkančiųjų organizacijų Lietuvoje yra žaliojoje zonoje. Kitaip sakant, organizacija turi kelti sau aukštesnius tikslus“, – tvirtino jis.
Šiuo metu VPT atlieka keturių nacionalinio transliuotojo viešųjų pirkimų vertinimą. Tai ilgalaikės sutartys, galiosiančios dar kelerius metus. Bendra jų vertė – beveik 400 tūkst. eurų.
„Tikimės, kad vertinimo išvada dėl šių pirkimų bus pateikta 2026 metų kovo mėnesį“, – sakė institucijos vadovas.
Taip pat nuo 2022 iki 2025 metų institucija yra atlikusi vieną vertinimą, tai buvo projekto konkursas dėl LRT naujo pastato projekto idėjos. Tuomet dėl nustatytų tam tikrų neatitikimų, tobulintinų vietų transliuotojas pirkimo procedūras nutraukė bei darė naują projekto konkursą.
Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo rezultatai – kitą savaitę
Kiek vėliau kalbėjęs vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas nurodė, jog institucijos praėjusių metų lapkritį, remiantis piliečio prašymu, pradėtas tyrimas dėl LRT sudaromų autorinių ir paslaugų sutarčių dar nebaigtas.
„Iki vasario 7 dienos nustatyto termino išvados bus parašytos (...). Tyrimo metu buvo gauta ir įvertinta beveik pusantro tūkstančio lapų medžiagos, apklausti devyni asmenys bei šeši administracijos asmenys. Tyrimas pakankamai išsamus, didelės apimties, todėl užtruko“, – sakė jis.
Darbo grupės narys „aušrietis“ Artūras Skardžius Valstybinės darbo inspekcijos atstovo teiravosi, ar tyrimo metu LRT nebuvo nustatyta mobingo atvejų.
Anot D. Čepono, tai buvo vienas iš tyrimo metu pateiktų klausimų, tačiau indikacijų nebuvo gauta.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas taip pat sakė, kad mokesčių inspektoriai dar nebaigė LRT patikrinimo.
„Mokesčių inspekcija nedubliuoja to, ką daro Darbo inspekcija. Mes šiuo metu, kiek tai susiję su klausimais dėl apmokestinimo skirtingų sutarčių formų, laukiame Darbo inspekcijos išvadų, kada jas gausime, atitinkamai ir galėsime atlikti vertinimą, ar mokestiniu požiūriu viskas buvo taip, kaip reikalauja teisės aktai“, – per darbo grupės posėdį sakė jis.
A. Klerauskas teigė, kad inspekcija taip pat tiria LRT darbuotojų gautas pajamas natūra, šį tyrimą planuojama baigti vasario mėnesį.
Seimo nariams keliant klausimą dėl to, kad dalis nacionalinio transliuotojo darbuotojų dirba pagal autorines sutartis, VMI viršininko pavaduotojas pažymėjo, jog autorinės sutartys yra teisėta darbo santykių forma.
„Be abejonės, tai legitimu, jeigu atitinka esmė ir turinys“, – teigė jis.
Pozicijas pristatys ir kitos institucijos
Pagal darbotvarkę pirmadienį darbo grupėje taip pat numatomas Kultūros ministerijos pristatymas, tikimasi išklausyti Vilniaus universiteto ekspertų parengtą poveikio vertinimą anksčiau Seime svarstytoms LRT įstatymo pataisoms, lengvinančioms nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė darbo grupę parengti LRT įstatymo pataisas, kaip reikėtų tobulinti nacionalinio transliuotojo valdyseną.
Jai priklauso 12 politikų ir trijų žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorės ekspertai pakviesti Medijų tarybos deleguoti žmonės. Dalyvauti grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.
Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)