„(Rezoliucijoje – BNS) labai aiškiai yra išdėstyti veiksniai, kurie rodo, kad išties nacionaliniam transliuotojui Lietuvoje yra daromas politinis spaudimas tiek per teisėkūros iniciatyvas, tiek per įvairias administracines priemones, tiek galų gale reikalaujant tam tikro turinio ir netgi persekiojant dėl to, kad (...) žurnalistai drįsta protestuoti prieš mėginimus kėsintis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą“, – pirmadienį EP biuro Lietuvoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė europarlamentaras, frakcijos „Renew Europe“ narys Dainius Žalimas.
Tuo metu Europos liaudies partijos frakcijai priklausanti europarlamentarė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad valdančiųjų reakcija tik parodė, kaip suvokiama Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES).
„Žiūriu labai pozityviai į tą kilusią tokią kritikos bangą, (ji skatina – BNS) pažiūrėti visų pirma į EP ir ES, kaip ji yra priimama Lietuvoje. Atskleidė tikrąją situaciją, kiek Lietuvos net politiniame lygyje, ką jau bekalbėti apie visuomenės lygį, yra suvokiama Lietuvos narystė ES“, – tikino ji.
Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso frakcijos EP narys Virginijus Sinkevičius pabrėžė, jog sulaukti daugiau nei pusės parlamento narių palaikymo nėra taip lengva.
„Visiems atrodo, lyg čia labai lengvas veiksmas yra į darbotvarkę įtraukti klausimą ir surinkti 300 parlamentarų balsų ir čia lyg niekas nežiūrėjęs tiesiog subalsuoja. Aišku, kad taip nėra, nes balsavo ne tik tos, sakykime, centro partijos, (...) bet lygiai taip pat ir Aurelijaus Verygos frakcijoje atsirado palaikančių (...) šią rezoliuciją“, – sakė V. Sinkevičius.
Savo ruožtu R. Juknevičienė taip pat pabrėžė, jog kitą savaitę LRT klausimas turėtų būti aptariamas ir EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitete.
Be kita ko, ji pažymėjo, jog rezoliucijos dėl nacionalinių transliuotojų EP nėra naujiena.
„Praeitą kadenciją Lenkijos klausimai nuolat buvo svarstomi“, – teigė ji.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę 385 europarlamentarams balsavus už, 165 – prieš ir 35 susilaikius, EP priėmė rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Ja reiškiamas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.
„Valstiečių“ lyderis A. Veryga teigė, kad rezoliuciją inicijavę europarlamentarai „neša šlamštą ant Lietuvos“.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad dokumente ne viskas atspindi realią situaciją, o premjerė Inga Ruginienė sakė, kad opozicinėms partijoms naudinga kelti klausimą dėl LRT pataisų.
Apie rezoliuciją kritiškai atsiliepė ir socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius, teigęs, jog ją inicijavę europarlamentarai, demonstruodami susipriešinimą ir neapykantą, atrodo lyg psichozės paveikti.
Rezoliucija imta rengti po to, kai šeši Lietuvos EP nariai dukart kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydami įvertinti įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.
Europarlamentarai prašo EK stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar priimtos ir svarstomos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja ES žiniasklaidos laisvės aktui bei teisės viršenybei, o nustačius tai, pasinaudoti teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
Debatai EP ir rezoliucija inicijuoti, kai praėjusių metų pabaigoje valdantieji Lietuvoje skubos tvarka bandė priimti LRT įstatymo pataisas, lengvinančias nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų.
Tai pavyko sustabdyti tik Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui patekus į ligoninę.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengtos kelios protesto akcijos, jose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
(be temos)