Pagal koncepciją, norint įteisinti tarėjus reikia keisti Konstituciją, joje siūloma įtvirtinti, kad atrinktas asmuo privalo atlikti tarėjo pareigas.

Numatoma, kad tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, įgiję bent vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą, neinantys jokių pareigų teisėsaugos institucijose.

Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais, o jei nepakaktų savanorių, tarėjai į sąrašą būtų traukiami atsitiktinės atrankos būdu.

Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.

Koncepcijoje siūloma, kad tarėjams už darbą būtų mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija pagal faktiškai bylai nagrinėti ar sprendimui priimti sugaištą laiką.

Tarėjai  būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo ir t.t.

Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų  institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.