Pasigirdus priekaištų, kad visuomenė nepakankamai informuojama apie kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus, Aplinkos ministerija bando padėtį taisyti.

Antradienį ministerijoje įvyko pasitarimas dėl visuomenės informavimo procedūrų taikymo rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus.

Jame dalyvavo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, Kultūros ministerijos, Teisingumo ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai.

Pasitarime svarstomos konkrečios visuomenės informavimo problemos, kurios atsirado keičiantis įstatymams. Kritikos sulaukė ir kai kurios galiojančios aplinkos ministro įsakymų patvirtintos tvarkos, taisyklės.

Susitikime sutarta, kad šiuo laikotarpiu jau nebepasiteisina nuostata, kad gyventojus apie besikeičiančias jų gyvenimo sąlygas, nustačius saugomų teritorijų arba jų apsaugos zonų ribas, reikia informuoti asmeniškai laišku. Mat dideliuose miestuose tai būtų susirašinėjimas keliais šimtais tūkstančių adresatų. Sutarta, kad gyventojams reikalinga informacija galėtų būti pateikiama viešuose susirinkimuose, įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Išsakytos ir kitos aktualijos.

„Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji planai negali būti rengiami nepaisant nustatytų reglamentų, - sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. - Neturi būti pažeidinėjama ir visuomenės teisė žinoti, kokių apribojimų jiems reikia laikytis gyvenant saugomose teritorijose ar jų apsaugos zonose.”

G.Kazlauskas pasiūlė nedelsiant peržiūrėti ir patikslinti aplinkos ministro įsakymu patvirtintas tvarkas ir taisykles, parengti reikalingus galiojančių įstatymų pakeitimų projektus. Jis akcentavo, kad reikia orientuotis į tokius pakeitimus, kurie iš esmės pagerintų visuomenės informavimo procedūras ir nepareikalautų papildomų išlaidų.