Lietuvos žmones sveikindami su Nepriklausomybės atkūrimo diena aukščiausi šalies politikai prakalbo apie atsakomybę, teisėsaugos negalias ir viltį, kad jaunimas pakeis mūsų šalies ateitį.

Pilietiški ir neabejingi

"Prieš 22 metus Lietuva pareiškė pasauliui atkurianti nepriklausomą ir demokratišką valstybę. Tapome laisvi, nes tikėjome, kad Lietuva turi tapti mūsų namais. Linkiu ir toliau tikėti laisve bei prisidėti prie jos kūrimo. Turėkime Lietuvą tokią, kokioje būtų visada gera gyventi – saugią, tvirtą ir nepriklausomą", – prezidentūros paskelbtame sveikinime teigia šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, Kovo 11-oji Lietuvą išlaisvino ir įpareigojo: laisvė iškovota ir už ją nuo 1990 m. atsakingi visi Lietuvos žmonės. Šalies vadovė linki Lietuvos žmonėms būti pilietiškiems, nelikti abejingiems savo pilietinėms pareigoms ir "visada jausti, kad Lietuva prasideda nuo kiekvieno iš mūsų".

Liūdinantis paveikslas

Krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė per iškilmingą Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sakė, kad šią Kovo 11-ąją Lietuva pasitiko su "rimtų negalių teisėsaugoje, specialiosiose tarnybose paūmėjimu".

"Šią Kovo 11-ąją pasitikome su rimtų negalių mūsų teisėsaugoje, specialiosiose tarnybose paūmėjimu. Įsisenėjusi sisteminė liga nėra gydoma iš esmės, todėl jos padariniai vėl, kaip ir po Valstybės saugumo departamento tyrimo 2007-aisiais, labai rimti. Ir taip menkas piliečių pasitikėjimas valstybe, jos institucijomis gali priartėti prie visiškos nevilties", – iškilmingame posėdyje sakė ministrė.

"Dauguma žmonių nesupranta, kas vyksta. Žiniasklaidoje – vėl operatyvinės informacijos lavina, televizijose – politikai ir visuomenės veikėjai su savo tiesomis ir paslaptimis, o žmogus kitapus ekrano – su vieninteliu klausimu: kas vyksta valstybėje? Vėl sąmokslų teorijos, įžeidinėjimai nesirenkant žodžių, arogancija ir demagogija. Toks paveikslas labai liūdina. O juk visai neseniai buvo daug vilčių, kad pasimokėme, kad gyvensime kitaip, kad ūgtelėjome ir augsime toliau", – kalbėjo Kovo 11-osios signatarė R.Juknevičienė.

Sakydama kalbą parlamentarė akcentavo, kad sukurti demokratiją, valstybę, turinčią stiprią, efektyviai ir teisingai veikiančią teisėsaugos sistemą yra sunkus darbas. Lygindama Lietuvą su JAV ir Europos demokratinėmis valstybėmis ministrė sakė, kad jai sunku rasti kitą demokratinę valstybę, "kur prokuratūra ar mūsų Valstybės saugumo departamento analogai pagal institucinę sąrangą būtų valstybės valstybėje".

"Sisteminės bėdos, kai dėl parlamentinės demokratijos gležnumo teisėjai susikūrė įstatymus sau, advokatai su prokurorais – sau, atvedė į šiandienos komplikacijas, kai visuomenė, jos rinkti atstovai atskirti nuo teisingumo vykdymo kontrolės. Turime rasti savyje valios daug ką pakeisti. Kol nebus efektyvios ir gerai apgalvotos demokratinės kontrolės, tol skandalai ir visuomenės netikėjimas teisingumu bus mūsų kasdienybė, tol pareigūnai, matydami savo kolegų likimus, svarstys, ar verta stengtis, rizikuoti, gal geriau tiesiog neišsišokti, neužkliūti", – tęsė R.Juknevičienė.

Ragino nepykti

Konservatorė taip pat sakė, jog į nepriklausomybę Lietuva atėjo su sovietinio palikimo bagažu, ir vertinant šalies pasiekimus per 22 laisvės metus nederėtų gyvenimo Lietuvoje lyginti su Didžiąja Britanija ar Norvegija, kurios tapo populiariausiomis lietuvių emigracijos šalimis.

"Gerai, kad norime lygiuotis į Didžiąją Britaniją ar Norvegiją, kurias daugelis tautiečių jau gerai pažįsta. Tačiau pykti ant savo Tėvynės, kad ji ir jos žmonės dar ne tokie kaip ten, – pernelyg žiauru. Jei aniems kraštams būtų tekę išgyventi tokį vertybinių pamatų sugriovimą, jei iš jų žmonių būtų buvusi atimta žemė, namai, turtas, jei tos valstybės per keletą metų būtų praradusios po trečdalį labiausiai susipratusių piliečių, jei jiems dabar reiktų viską pradėti nuo nulio, būtume oi, kaip panašūs", – kalbėjo R.Juknevičienė.

Anot jos, daug tiksliau Lietuvą būtų lyginti su tomis valstybėmis, kurios taip pat išgyveno sovietinę okupaciją. "Pažiūrėkime į Rytus nuo mūsų ir pamatysime, kad esame toli kitame krante, gal bus lengviau suprasti, kodėl pasaulis Baltijos valstybes vadina sėkmės istorija", – sakė ministrė.

Baigdama savo kalbą ji pabrėžė, jog atkūrusi Nepriklausomybę prieš dvidešimt dvejus metus Lietuva turi unikalią galimybę šį kartą savo valstybę turėti amžiams.

Galėjo būti geriau

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pastebėjo, kad Lietuva per 22 metus nepriklausomybės nuo 1990 m. kovo 11-osios galėjo pažengti daugiau, tačiau tai, kas nepadaryta, atliks jau laisvoje šalyje gimę ir užaugę žmonės.

Taip pat vertindamas Lietuvos pasiekimus per nepriklausomybės laikotarpį V.Adamkus sakė, jog tarpukario Lietuvoje per tokį patį laikotarpį nuo 1918 iki 1940 m. okupacijos buvo pasiekta daugiau.

"Per pirmuosius 22 metus, kai pradėjom Lietuvą kurti nuo plyno lauko ir sukūrėme iki okupacijos laikotarpio, mano vertinimu, padarėme daugiau, nes antrus 22 metus turėjome pamatus. Tada neturėjome nė vieno universiteto, nė vienos gimnazijos, ir net trūko pradinių mokyklų. Ir padarėm tai, kuo nustebinome Europą, nustebinome pasaulį", – žurnalistams vakar Nepriklausomybės aikštėje kalbėjo V.Adamkus.

"Šiandieną turėjome tuos pagrindus, man atrodo, kad galėjome pažengti truputį daugiau, nei esame pažengę, bet jokiu būdu nekrentu į neviltį, tikiu savo tauta, tikiu savo jaunimu ir, manau, ko nepadarėm mes, padarys jie", – kalbėjo prezidentas.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje paminėjo, jog tiek metų, kiek turime atkurtą valstybę, truko tarpukario Lietuvos laisvė.

"Šių metų Kovo 11-oji atveria ir dar vieną labai skaudžią asociaciją. Dvidešimt dvejus metus – tiek, kiek švenčiame šiandien, – truko tarpukario Lietuvos laisvė. Kas buvo po to – žinome. Todėl ši Nepriklausomybės atkūrimo diena dar kartą primena: laisvė nėra iškovojama kartą ir visiems laikams. Ją reikia nuolat saugoti, ginti, pripildyti prasmingo ir moralaus gyvenimo turinio", – savo kalboje pabrėžė parlamento vadovė.

1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriame rašoma, kad atkuriamas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva yra nepriklausoma valstybė.