Visą gyvenimą lydėtas angelo sargo

"Albumu esu patenkintas 120 procentų", – atrodo, ir dabar skamba emocijų pagauto Stanislovo Kuzmos žodžiai. Taip žinomas skulptorius įvertino apie save išleistą pirmą ir vienintelį albumą. Tačiau juo pasidžiaugė tik pusmetį. Rugpjūčio 14 d. 10.30 val. Vilniuje sustojo plakusi menininko širdis. Jam buvo 65-eri.

l.zemuliene@diena.lt

Sukūrė šviesią "Viziją"

"Vyras mirė po ilgos ligos. Jis visą gyvenimą buvo prižiūrimas, bet jo ligos buvo nesibaigiančios. Žmogus nugyveno labai darbingą gyvenimą. Mes nieko kito ir neturėjome – tiktai ligas ir darbą", – sakė sielvarto prislėgta skulptoriaus žmona Lida Kuzmienė.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato S.Kuzmos ne tik kūryba, bet ir gyvenimas – išskirtinis. Atrodo, kad jį, ne vienus metus balansavusį ties būties ir nebūties riba, lydėjo ištikimas angelas sargas, griežtai prisakęs ligotai jo širdžiai plakti.

Šių metų vasarį į albumo "Stanislovas Kuzma" pristatymo šventę Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje S.Kuzma atvyko tiesiai iš Santariškių klinikų. Skulptorių atlydėjo ne tik žmona Lida, bet ir būrys medikų – draugais tapusių širdies chirurgų.

Tada S.Kuzma kalbėjo, kad vėl artėja gyvenimo lūžis. "Visada prieš gyvenimo lūžį kuriu "Viziją". Prieš širdies operaciją dariau tamsią "Viziją", o dabar laukia kiti dalykai – darau šviesią. Čia yra fatališkumo", – sakė menininkas nesukonkretindamas, ką turi omenyje.

"Skulptorius be bendruomenės negali egzistuoti – jis susijęs su tauta, su žmonėmis, ne tik su artimaisiais. Kai tampi vienu bendru kūnu su tautos likimu, tada galima galvoti apie skulptoriaus kūrybinį darbą. Bet mano darbai niekada nebūtų pajudėję, jeigu ne širdies chirurgai – jie mane kūrė visą laiką. Kiekvienas mano darbas susijęs su didelėm medicinos investicijom", – neslėpė S.Kuzma.

Menininkas prisiminė, kaip žmonės Panevėžyje surėmė pečius, kad iškiltų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro skulptūra. Ir ji iškilo stebuklingu būdu – per devynis mėnesius, kai per tiek laiko skulptūroje neįmanoma beveik nieko padaryti. Galima manyti, kad tai – mistika.

"Kartais pajuntu, kad žmonių susitelkimas duoda tiek jėgų, tokia adrenalino audra ištinka, kad pats nežinai, kaip padarai tą darbą. Galbūt pajutau tą – vienybės su žmonėmis – pulsavimą. Jaučiuosi kaip bendras visų kūnas", – vakare kalbėjo S.Kuzma.

Jis pabrėžė, kad tapti menininku – labai sunkus kelias. Neužtenka gabumų, neužtenka pastangų, neužtenka prakaito. Anot S.Kuzmos, reikia šio to daugiau, kad žinotum, jog tas pašaukimas yra skirtas tau. Kita vertus, kad suvoktum, ką turi dirbti.

"Manau, kad menininkas, skulptorius, turi išreikšti tą pasaulį, kuriame jis gyvena", – tada sakė S.Kuzma.

Širdis dirbo viršvalandžius

Skulptorius daug metų kovojo už savo sveikatą – už savo gyvenimą. Nuo praėjusio rugsėjo S.Kuzma laukė širdies donoro.

"Atsisako jo širdutė toliau dirbti, – vasarį "Vilniaus dienos" žurnalistei kalbėjo L.Kuzmienė. – Gydytojai labai stengiasi – atliko kelias operacijas: į širdį įdėjo kelis stentus, pakeitė stimuliatorių. Tačiau prognozės tokios, kad kito kelio nėra, kaip pakeisti širdutę, tad laukiam donoro. Badauja smegenys, badauja kūnas – jis visas sublogo, eina į tylumą."

1978 m. skulptoriui buvo pakeisti du širdies vožtuvai. Tada S.Kuzmai buvo 31 metai.

"Stasys – tai medikų šedevras. Širdies chirurgijoje – daugybė mokslo naujienų, todėl medikai nuolat tobulino tą savo šedevrą. Operuota jo širdis dirba kelis dešimtmečius, o kurį laiką – viršvalandžius. Ne tik Stasio gyvenimas unikalus. Jis pats unikalus medicinos pasaulyje", – sakė L.Kuzmienė.

Jis visą gyvenimą buvo stiprus, darbingas – klusniai ir azartiškai vykdė Aukščiausiojo jam skirtą misiją. Sveikas žmogus tiek nepadaro, kiek padarė S.Kuzma po širdies operacijos. Prieš operaciją jis nebuvo nei ypač talentingas, nei žinomas, nei garsus.

Valstybė kūrinių nepirko

To paties nematomo sargo palytėti ir S.Kuzmos kūriniai – grakštūs, šilti, dvasingi, nugludinti iki tobulumo. Sukurti jie Vilniaus Užupyje esančioje dirbtuvėje iš marmuro, granito, medžio, mamuto ilčių. S.Kuzma – savito stiliaus skulptorius. Jo skulptūros turi sąsajų su liaudies meno pavyzdžiais, dažna primena tam tikrą ritualą.

S.Kuzma surengė tik vieną personalinę parodą – 1996 m. Vilniaus "Vartų" galerijoje. Paskui nepuolė į draugystes su galerijomis. Nei valstybė, nei muziejai iš menininko nėra nupirkę nė vieno darbo. Dauguma jo kūrinių išsibarstę po Lietuvą ir pasaulį – juos primena tik fotografijos dailininko dirbtuvėje.

Nemažai metų, kai Šiauliuose įsikūrė S.Kuzmos "Šaulys" – geriausių sportininkų simbolis. Vilniaus Antakalnio kapinėse esančiai Sausio 13-osios aukų kapavietei skulptorius iškalė "Pietą". Įėjimą į Nacionalinį dramos teatrą paženklino "Mūzomis", o atkurtas šventųjų statulas užkėlė ant Vilniaus Arkikatedros stogo.

Sakralinio meno pavyzdžių S.Kuzma sukūrė bažnyčioms: Elektrėnų bažnyčią puošia jo "Prisikėlęs Kristus", Nidos – "Nukryžiuotasis". O kur dar antkapiniai paminklai ir mažosios skulptūros? S.Kuzma iškalė paminklus rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, dainininkei Birutei Almonaitytei ir dar būreliui iškeliavusių į anapilį.

Dosjė

Stanislovas Kuzma gimė 1947 m. gegužės 7 d. Panevėžyje. 1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–1976 m. dėstė piešimą Lietuvos dailės institute, 2000–2001 m. – skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje.

Kūrė iš akmens, medžio, metalo, dažnai derino kelias medžiagas, naudojo polichromiją. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų, mažųjų formų skulptūrų, skulptūrinių portretų, antkapinių paminklų, memorialų, medalių. Kūriniams būdinga stilizuotos subtilios formos, ekspresyvūs, ištęstų proporcijų siluetai, glotnūs, preciziškai apdoroti paviršiai.

S.Kuzmos kūriniai

"Motinystė", "Žirgas ir sakalas", Eglė, Žilvinas, jų vaikai, Juknaičių gyvenvietės (Šilutės r.) pastatų interjerams, parkui, 1976–1982 m.

"Versmė", "Mūzų šventė", Lietuvos dramos teatras, Vilnius, abi 1981 m.

"Sutartinė", prie viešbučio "Lietuva", Vilnius, 1984 m.

"Šaulys", Saulės laikrodžio aikštė, Šiauliai, 1986 m.

"Pieta", Sausio 13-osios aukoms, Antakalnio kapinės, Vilnius, 1995 m.

"Krepšininkas", Olimpija, Graikija, 1996 m.

1996 m. atkūrė 1950 m. sunaikintas Vilniaus arkikatedros frontono skulptūras.

Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, Panevėžys, 2003 m.

1982 m. S.Kuzma buvo apdovanotas LTSR valstybine premija. 1996 m. jam įteikta Lietuvos nacionalinė premija, o 1997 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas.