Tankai, sraigtasparniai, oro gynyba, nauji poligonai, vokiečių brigados priėmimas, šauktinių reforma – kariuomenei suplanuota daugybė investicijų, išlaidos gynybai jau didžiausios per dešimtmečius, bet dar vasarą konstatuota – reikės dar didinti.

„Situacija mūsų kaimynystėje, deja, ne gerėja, o toliau blogėja“, – vasaros pradžioje sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

NATO viršūnių susitikime Vilniuje vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų buvo, kad kitos šalys gynybai skirtų kuo daugiau. Tačiau panašu, kad pati Lietuva atsitraukia nuo ambicijos reikšmingai didinti savo gynybos finansavimą.

„Ar trūksta lėšų? Žinoma, kad poreikiai ir lūkesčiai dėl poreikių yra visada didesni, žinoma, kad lėšų reikėtų daugiau, tačiau mes turime tokią realiją biudžete, kokią turime“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuva šiemet gynybai skiria beveik 2 mlrd. eurų arba 2,5 proc. BVP. Tai vienas didžiausių rodiklių NATO. Kitąmet investicijos į gynybą viršys 2 mlrd. eurų ir sieks 2,7 proc. BVP. Nors augimas atrodo spartus, bet ne dėl Vyriausybės pastangų ir gali būti laikinas. Papildomai gynybai skiriama beveik 400 mln. eurų. Didžioji dalis papildomų pinigų – apie 300 mln. – iš laikino bankų solidarumo mokesčio. Jis po kitų metų baigsis. Iš nuolatinių biudžeto pajamų Vyriausybė kitąmet gynybai numatė tik papildomus 60 mln. eurų. Visame gynybos biudžete tai sudaro 3 proc. Tokia pati kitais metais planuojama ir infliacija.

„Geopolitinių neramumų fone tai neadekvačiai per mažai“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas

Jei ne iš bankų laikinai paimami pinigai, kuriuos turintys paskolas moka už rekordines palūkanas, kitąmet realaus finansavimo augimo kariuomenė nė nepajustų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tiek, kiek leidžia mūsų biudžeto galimybės, krašto saugumas tikrai yra finansuojamas pakankamai stipriai ir prioritetas tam yra skiriamas vienas iš didžiausių“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Prioritetu gynybą vadinanti Vyriausybė iš nuolatinių biudžeto pajamų gynybai kitąmet papildomai numatė kelis kartus mažiau, nei skirs kitoms reikmėms.

„Tokios, kokios yra pajamos ekonomikai sparčiai neaugant, tai toks yra ir krašto apsaugos biudžeto didėjimas“, – teigė A. Anušauskas.

Po kitų metų, kai neliks bankų solidarumo mokesčio, užtikrinti kariuomenės modernizavimą bus dar sunkiau.

„Tai ateinantis iššūkis visai Lietuvos visuomenei. Jeigu mes norime turėti paruoštas karines pajėgas, tai esamo finansavimo neužteks“, – įsitikinęs E. Gentvilas.

Tai ateinantis iššūkis visai Lietuvos visuomenei. Jeigu mes norime turėti paruoštas karines pajėgas, tai esamo finansavimo neužteks.

Seime vis plačiau kalbama, kad gali atsirasti specialus mokestis gynybai.

„Tų asignavimų ateityje reikės dar labiau, kad galbūt reikia galvot apie kokį nors, pavyzdžiui, pelno mokesčio laikiną padidinimą, kokiais 2–3 proc.“ – prognozavo Rasa Budbergytė.

Konservatoriai yra svarstę, kad būtų galima 1–2 proc. didinti už visas prekes ir paslaugas mokamą PVM.

„Aš nekalbu turbūt apie naują mokestį, aš kalbėčiau apie, pavyzdžiui, PVM 1 proc.“ – svarstė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tačiau tiek tarp valdančiųjų, tiek opozicijoje yra manančių, kad ir dabartinis finansavimas – 2,5 proc. BVP – pakankamas.

„Man atrodo, kad tai yra pakankamas biudžeto finansavimas tam, kad Lietuva iš tikrųjų jaustųsi saugi“, – pasisakė Vytautas Mitalas. 

„Mes tikrai kol kas tokio poreikio galbūt ir nesvarstėme, ir nematome, nes, kaip sakau, savitikslis neturi būti. Galima ir 5 proc. numatyti, bet paskui atsiranda problema, kur tuos pinigus išleisti“, – tam pritarė ir Saulius Skvernelis.

„Esmė, tų pinigų valstybė turi, tik jie paskirstomi ne ten, kur reikia ir ne pagal prioritetus“, – teigė Seimo narys Dainius Gaižauskas.

Prezidentas vėl siūlo skolintis, kad finansavimas gynybai pasiektų 3 proc. BVP. Tačiau Vyriausybė jau ir taip suplanavo kitais metais skolintis 6 mlrd. eurų – bene daugiausia, kiek leidžia ES taisyklės.

„Jeigu mes dar skolinamės, tai tie kaštai, esant pabrangusioms rinkose palūkanoms, mums tampa dar didesne našta, kuri persikelia į ateitį“, – tikino R. Budbergytė.

Prezidento iniciatyva galimybė skolintis gynybai buvo ir šiemet, bet Vyriausybė tuo nepasinaudojo.