- Dovilė Rusytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės gelmių informacijos centras dažnai vadinamas tiesiog „akmenų muziejumi“, tačiau šis pavadinimas slepia kur kas daugiau. Čia saugoma informacija apie tai, kaip atrodytų Lietuvos žemės gelmių pjūvis. Daugiau kaip prieš 30 metų įkurtoje kerno saugykloje sukaupta svarbiausia ir išsamiausia informacija apie mūsų valstybės žemės gelmes.
Žemės gelmių skerspjūvis – tarsi tortas
Kernas – tai cilindro formos uolienos stulpelis, gręžiniais iškeltas iš žemės gelmių vykdant geologinio kartografavimo, paieškų ar žvalgybos darbus. Įdomu tai, kad vokiškai „kern“ reiškia „šerdis“, tad kernas yra tarsi žemės šerdis.
Kerno saugykloje šie stulpeliai sudėti į medines dėžes ir kruopščiai sunumeruoti saugomi lentynose. Vievyje jų saugoma daugiau nei 23 tūkst. tokių dėžių. Pirmasis kernas, atvežtas į šią saugyklą, išgręžtas dar 1953 m. Stoniškių (Šilutės r.) gręžinyje. Kernas leidžia pamatyti, kaip jo gręžimo vietoje atrodytų žemės gelmių skerspjūvis. Žemės gelmių informacijos centro darbuotojai juokauja, kad žemės gelmių skerspjūvis atrodo kaip sluoksniuotas tortas – čia galima pamatyti istoriją, kaip formavosi žemė.
Lietuvos žemės gelmės unikalios tuo, kad susidaro iš visų geologinių periodų – nuo archėjaus ir proterozojaus, kai susidarė kristalinis Žemės pamatas, iki kvartero, kuriuo dabar mes gyvename, – sluoksnių.
Jauniausius geologinius sluoksnius galite išvysti atodangose, stačiuose upių šlaituose ar karjeruose. Būtent dėl skirtingų sluoksnių gausos Lietuvoje aptinkama nemažai įvairių naudingųjų išteklių.
Ką pasakoja rieduliai?
Kerną studijuoja ir tyrinėja geologai, tačiau apie žemės gelmes lankytojams informacijos gali suteikti ir rieduliai. Būtent lauko riedulių ekspozicija traukia praeivių akį – ko gero, dėl to Žemės gelmių informacijos centras ir pramintas „akmenų muziejumi“.
Visi rieduliai sugrupuoti pagal kilmę, susidarymo žemės gelmėse pobūdį, taip pat medžiagas, iš kurių susidarė. Lankytojų mėgstama ekspozicija užima net 4 ha, tad visi norintys gali pasivaikščioti gražioje aplinkoje ir sužinoti įdomių dalykų, mat prie kiekvieno riedulio pateikiama informacija apie jį.
„Lankytojai labiausiai domisi mūsų riedulių ekspozicija, jų savybėmis ir istorija. Žinoma, nemaža dalis susivilioja gražia aplinka – ją suprojektavo kraštovaizdžio architektė, tad galima pasijusti tarsi parke. Čia pat auga daugybė medžių, skirtingų įdomių augalų“, – pasakoja Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas.
Norintiems pagilinti geologines žinias Žemės gelmių informacijos centras organizuoja edukacines programas. Ten galima sužinoti, į kokias siauresnes kategorijas skirstomi rieduliai, apžiūrėti retų mineralų kolekciją, ekspoziciją apie šiuo metu susidarančias uolienas.
„Mokiniai kartu su mokytojais dažnai atvyksta į mūsų edukacines programas. Jiems ypač aktuali Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspozicija – sužino daugiau nei kad pateikta 9 klasės vadovėlių keliuose puslapiuose ir dar gyvai pamato, kaip jos atrodo“, – sako V. Puronas.
Žinoma, apsilankyti Žemės gelmių informacijos centre aktualu ir studentams, ketinantiems ateitį sieti su geologijos sritimi. Visgi centro vedėjas V. Puronas pripažįsta, kad lankytojų skaičius, nors ir pastovus, bet nedidelis – apie tūkstantį žmonių per metus.
Atsinaujinimo planai
Lankytojų skaičiaus augimo tikimasi atnaujinus Žemės gelmių informacijos centrą. Muziejaus rekonstrukcijos planas jau beveik paruoštas ir su nekantrumu laukiama realių darbų pradžios.
Pasak V.Purono, rekonstrukcija būtina. Dabar centro pastatas yra avarinės būklės ir jį būtina iš esmės renovuoti. Taip pat norima įrengti šiuolaikišką ir modernią edukacinę salę, kur būtų interaktyviai pavaizduojama kelionė laiku. Taip lankytojai patraukliai ir įdomiai būtų supažindinami su žemės gelmių formavimusi, o ne tik parodomos turimos muziejaus ekspozicijos.
Į Žemės gelmių informacijos centro rekonstrukciją investuojama per 2 mln. eurų. Didžioji lėšų dalis – daugiau nei 1,7 mln. eurų skiriama pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo, o dar kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų projektui skirta iš valstybės biudžeto.
Pradėti rekonstrukciją Žemės gelmių informacijos centre numatoma 2018-ųjų pavasarį, baigti ketinama 2019-ųjų pabaigoje. Visą darbų laikotarpį centras ir toliau priims lankytojus – užsukti gali kiekvienas norintis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl lietuviai nenori kelti kvalifikacijos?1
Užimtumo tarnyba skelbia, kad darbo ieškantys vyresnio amžiaus gyventojai mokytis ir tobulėti žada, tačiau realiai to nedaro. Plačiau šia tema komentavo Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą4
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Atlikti tarnybą šaukiami ir rezervistai: vakar dirbo vandens parke, o šiandien – jau karys7
Į Gaižiūnų poligone esanti mobilųjį logistikos punktą atkeliavo pirmieji 50 rezervo karių, pašauktų į visuotinius mokymus. Tai – anksčiau tarnavę šauktiniai, dabar gyvenę civilinį gyvenimą, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas4
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
ŠMSM – dar daugiau kritikos: viskas sujaukta2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bendrojo lavinimo mokyklose užsimojo ugdyti sportininkus profesionalus. Skelbia, kad gimnazijose reikalinga kurti atskiras klases sportininkams ir taip prisidėti prie profesionalų auginimo. ...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas1
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip10
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...
-
Arkivyskupas G. L. Grušas: svarbiausia atrasti savo pašaukimą1
Bažnyčia yra pasaulietinė organizacija, nors dažnai apie ją galvodami įsivaizduojame vien savo parapiją, sako Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas, Europos Vyskupų Konferencijų tarybos pirmininkas Gintaras Linas Gru&scaro...
-
Danės skvero fontanas kol kas dar negros19
Danės skvero fontanas šį sezoną nedžiugins klaipėdiečių ir miesto svečių. Pernai per vasaros liūtį nepataisomai nukentėjusios po grindiniu esančios techninės fontano įrangos nebus spėta sutaisyti. Tačiau likę miesto fontanai bus įjung...