Ateinantį sekmadienį išrinkus visą naująjį Seimą Lietuvoje praktiškai iš karto prasidės oficiali naujojo prezidento rinkimų kampanija.

Nustato Konstitucija

Naujas Lietuvos vadovas bus renkamas kitų metų gegužės 10 arba 17 d. Konkrečią rinkimų datą turi paskelbti Seimas. Tai paprastai daroma likus maždaug pusmečiui iki rinkimų.

Pagal Konstituciją eiliniai prezidento rinkimai turi vykti "paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos".
Dabartinio valstybės vadovo Valdo Adamkaus kadencija baigiasi kitų metų liepos 12 d. Todėl naujojo prezidento rinkimai turi vykti gegužės viduryje.

Parengs nutarimą

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas tvirtino, kad naujasis prezidentas gali būti renkamas "kurį nors iš sekmadienių aplink gegužės 12 d., tai yra arba gegužės 10-ąją, arba 17-ąją".

"Seimas turi paskelbti prezidento rinkimų datą. Greičiausiai tai padarys jau naujojo parlamento nariai, pradėję darbą lapkričio viduryje", – pastebėjo jis.
Tai reiškia, kad prezidento rinkimų data taps vienu pirmųjų naujojo Seimo darbų, nes rinkimai paprastai skelbiami likus maždaug pusmečiui iki jų.
"Galima ir truputį vėliau, čia jokios bėdos nėra. Bet iki šių metų pabaigos nutarimas dėl naujojo prezidento rinkimų jau turėtų būti priimtas", – mano Seimo vadovas. Jis žadėjo pasirūpinti, kad jau netrukus būtų parengtas Seimo nutarimo dėl prezidento rinkimų datos projektas.

Pertrauka bus trumpa

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad iš Seimo tikimasi, jog prezidento rinkimų data bus paskelbta ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos. "Formaliai ta data iš esmės yra žinoma, nes Konstitucijoje parašyta, kada turi vykti prezidento rinkimai. Tačiau yra dvi alternatyvios dienos, todėl Seimas savo nutarimu turėtų vieną iš jų pasirinkti. Be to, mums, rinkimų organizatoriams, taip pat partijoms ir potencialiems kandidatams turėtų būti aišku, kada pradėti oficialią prezidento rinkimų kampaniją", – aiškino VRK vadovas.

Nuo to momento, kai Seimas priims nutarimą dėl prezidento rinkimų datos, prasidės oficiali rinkimų kampanija, susijusi su tam tikrais finansavimo ir politinės reklamos ribojimais.

"Jeigu parlamentarai paskubės priimti šį nutarimą, dabar besibaigianti Seimo rinkimų kampanija labai nuosekliai pereis į oficialią prezidento rinkimų kampaniją. Bet kuriuo atveju pertrauka tarp abiejų kampanijų bus labai trumpa", – konstatavo Z.Vaigauskas.

Prie balsadėžių – tris kartus

Kitąmet rinkėjai prie balsadėžių greičiausiai bus kviečiami tris kartus – kas antrą savaitę nuo gegužės iki birželio vidurio. Gegužę įvyks prezidento rinkimų du turai, nebent naujasis valstybės vadovas būtų didele balsų dauguma išrinktas jau per pirmąjį. Birželio viduryje vyks naujojo Europos Parlamento (EP) rinkimai.

"Prezidento ir EP rinkimų neįmanoma rengti vienu metu. Mat Konstitucijoje nustatyta aiški prezidento rinkimų data. Ji šįkart "išpuola" gegužę. O EP gali būti renkamas tik tuo pat metu, kai jį renka ir kitos ES šalys, tai yra birželio antrą savaitę", – sakė VRK pirmininkas.

Anot jo, abejus rinkimus galima būtų "harmonizuoti" tik tuo atveju, jeigu būtų skubiai keičiama Konstitucija. Bet tai menkai tikėtina, turint galvoje labai sudėtingas, daug Seimo narių balsų reikalaujančias ir beveik pusmetį užtrunkančias pagrindinio įstatymo keitimo procedūras.

Su prezidento rinkimais kitąmet gali būti surengtas ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jį irgi turi paskelbti Seimas savo nutarimu.
Pasak VRK, trejiems rinkimams ir referendumui surengti kitąmet reikėtų apie 50 mln. litų.

Kandidatai neaiškūs

Dar neprasidėjus oficialiai prezidento rinkimų kampanijai neaišku, kokie kandidatai gali pretenduoti į šį postą. Partijos tvirtina dar užsiėmusios Seimo rinkimais, susirūpinusios savo kandidatų pergale jų antrajame ture.

Esą tik po to, kai bus išrinktas naujas parlamentas ir jame susiformuos valdančioji koalicija, bus "skaičiuojama" svarstant, kokie kandidatai galėtų būti keliami į prezidentus.

Iki šiol neoficialiai minimi keli galimi pretendentai į valstybės vadovus. Tai eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, finansų analitikas Gitanas Nausėda, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris, ambasadorius Londone Vygaudas Ušackas, kadenciją baigęs Prezidentas Algirdas Brazauskas, valstiečių liaudininkų lyderė Kazimira Prunskienė.

Nė vienas jų nėra viešai galutinai patvirtinęs, kad sieks prezidento posto.
81 metų V.Adamkus ne kartą pareiškė nesieksiąs dar vienos valstybės vadovo kadencijos.