„Mums reikia iš tikrųjų džiaugtis, kad yra pavieniai dronai. Iki šiol buvo toks teisinis reglamentas, kad tos patalpos ir priedangos būtų paruošiamos per dvylika valandų“, – teigė Panevėžio savivaldybės administracijos patarėjas Justas Laurinavičius.
Virš vienintelės Panevėžio slėptuvės įsikūrusi greitosios medicinos pagalbos stotis turi aiškų planą, ką su ja daryti, tačiau darbai taip pat nejuda iš vietos. Įstaiga slėptuvėje siekia įrengti rezervinę dispečerinę ir patalpas darbuotojams.
„Būtų nepertraukiamas darbas užtikrintas, t. y. žmonės iš antro aukšto eitų į rūsį ir dirbtų toliau“, – aiškino Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžyje vadovė Rūta Ramoškienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Praėjo jau metai nuo tada, kai Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis iš Sveikatos apsaugos ministerijos paprašė finansavimo rezervinėms patalpoms slėptuvėje įrengti. Pažadų netrūksta, tačiau pinigų vis dar nėra, nors virš Lietuvos jau pradėjo skraidyti į šalį užklystantys dronai.
Tiesa, slėptuvės finansavimo laukia ir savivaldybė.
„Jei valstybė nuspręs, kad visoms savivaldybėms reikalingos slėptuvės, kuriose dirbtų operacijų centro nariai, tada, manau, taip – atsirastų finansavimas“, – sakė J. Laurinavičius.
Kur kas svarbiau, anot specialistų, plėsti priedangų tinklą. Šiuo metu Panevėžyje oficialiai registruota 41 priedanga, kuriose galėtų slėptis vos apie 15 proc. gyventojų – maždaug 14 iš daugiau nei 86 tūkst.
„Reikia nepamiršti, kad priedanga nėra kaip ši slėptuvė. Priedanga yra skirta gyventojų laikinai apsaugai, t. y. iki kelių valandų apsisaugoti nuo skeveldrų ar sprogimo bangos“, – aiškino J. Laurinavičius.
Anot J. Laurinavičiaus, nesvarbu, kad daugiabučių rūsiai nepritaikyti. Svarbiausia, kad arti nebūtų langų. Lygiai taip pat ir privačiame name – jei nėra rūsio, reikia nusimatyti vietą be langų.
„Trūksta informacijos, o Panevėžy išvis nežinočiau, kur slėptis“, – neslėpė panevėžietis.
Naujausi komentarai