- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo įstatyme įrašyti teisę pandemijos metu ministrui priimti sprendimus dėl privalomų apsaugos priemonių.
A. Veryga siūlo papildyti įstatymą nuostata, kad sveikatos apsaugos ministras Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu turėtų teisę fiziniams ar juridiniams asmenims nustatyti privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus, taip pat būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas.
Tokią teisę sveikatos apsaugos ministras turėtų, kai iškyla pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus, numato Seime registruotos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos.
Pataisomis taip pat būtų apibrėžiama, kas yra pandemija – neįprastai didelis užkrečiamosios ligos išplitimas valstybėse pasauliniu mastu, kurį skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.
Dar A. Veryga siūlo leisti naudoti valstybės rezervo lėšas ypatingųjų epideminių situacijų atvejais, bet šalyje nepaskelbus ekstremaliosios situacijos, mobilizacijos, neįvedus nepaprastosios ar karo padėties.
Pasak ministro, taip atsakingos institucijos turėtų pagrindą panaudoti valstybės rezervą siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui.
Šiuo metu valstybės rezervo lėšas galima naudoti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.
Teisę ministrui nustatyti tokius reikalavimus kaip viešosiose vietose dėvėti kaukes, prekybos bei paslaugų vietose valdyti lankytojų srautus, užtikrinti būtinus atstumus A. Veryga aiškina siekiu išvengti teisinio neaiškumo.
Anot jo, šiuo metu visuomenės saugos reikalavimus nustato arba Vyriausybė, arba jos pavedimu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, o tai „nesuteikia teisinio aiškumo ir dažnai kelia abejonių dėl legitimumo“.
Ministras teigia, kad įstatymai turi apibrėžti, kokiais atvejais, t. y. kai iškyla pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus, koks subjektas gali nustatyti privalomus apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus.
„Kadangi tai yra visuomenės sveikatos priežiūros sritis, tokie įgaliojimai turėtų būti suteikti sveikatos apsaugos ministrui. Kad sveikatos apsaugos ministro sprendimas būtų pagrįstas, numatomas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kaip kompetentingos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje teikimas“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Pataisų aiškinamajame rašte A. Veryga taip pat pažymi, kad teisės aktai šiuo metu neapibrėžia pandemijos, nors pati sąvoka labai plačiai naudojama, todėl ją reikia įtraukti į teisinę bazę.
Lietuvoje šiuo metu galioja vasario 26 dieną dėl koronaviruso plitimo grėsmės paskelbta valstybės lygio ekstremali padėtis. Vyriausybė yra paskelbusi trečią – visiškos parengties – civilinės saugos sistemos parengties lygį.
Siekiant sustabdyti COVID-19 infekcijos plitimą šalyje taip pat nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos buvo įvestas karantino režimas. Įvedus karantiną dalį laiko neveikė švietimo ir ugdymo įstaigos, buvo uždrausti susibūrimai, apribota prekyba, uždarytos valstybės sienos, vėliau epidemiologinei situacijai gerėjant sąlygos sušvelnintos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...