- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikams ir visuomenei svarstant, iš kokių šaltinių finansuoti krašto gynybą, kai baigsis bankų solidarumo mokesčio galiojimas, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia palaikanti visuotinį gynybos mokestį, sako LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
„Gynybos mokesčio klausimu mūsų vienijama bendruomenė yra vieninga – toliau palaikome visuotinumu paremto gynybos mokesčio idėją ir kaip verslas esame pasiruošę prisidėti, tačiau kartu turime lūkestį, kad sprendimai dėl tokio mokesčio mechanizmo tarp politikų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bus rasti greitai, nes ir taip jau sugaišome beveik dvejus metus“, – LVK pranešime pirmadienį teigė A. Romanovskis.
Jis pabrėžia, kad papildomų mokesčių gynybos poreikiams gali neužtekti ir siūlo inicijuoti diskusiją Europos Sąjungoje dėl specialaus gynybos finansavimo mechanizmo.
„Nuo mūsų galimybių įgyvendinti šiuos sprendimus ir atgrasyti priešą priklausys visos Europos Sąjungos ateitis ir gyvybingumas, todėl turėtume siekti, kad dalis mūsų ir kitų sieną su priešiškomis valstybėmis turinčių šalių gynybos poreikių būtų finansuojami bendromis ES lėšomis“, – nurodė LVK prezidentas.
Toliau palaikome visuotinumu paremto gynybos mokesčio idėją ir kaip verslas esame pasiruošę prisidėti.
LVK nuomone, po koronaviruso pandemijos Europos Komisijos pristatyta ir šiuo metu vis dar įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (RRF) galėtų tapti pavyzdžiu bendram ES saugumo ir gynybos finansavimo modeliui.
„Rusijos agresija kelia nepalyginamai didesnius iššūkius Europos Sąjungai nei COVID-19 – tai Europos išlikimo klausimas, nes negebėjimas atgrasyti karo gali kelti egzistencinę grėsmę Europai“, – prabrėžė A. Romanovskis.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis dėl gynybos finansavimo. Jo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.
I. Šimonytė yra sakiusi, kad tokiems planams reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo. Šiuo metu partijų sutartas rodiklis yra 2,52 proc. BVP.
Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai siūlo didinti PVM ar pelno mokesčius, taip pat įvesti naują gynybos mokestį.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos sudaro 2,75 proc. BVP, iš jų 2,52 proc. – biudžeto asignavimai, o likusi dalis – solidarumo mokestis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NŠA ketina rasti būdų, kaip įvertinti sistemoje dingusias lietuvių kalbos PUPP užduotis
Kilus švietimo bendruomenės pasipiktinimui dėl sistemoje dingusių lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) užduočių, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tikina rasianti būdų šiuos d...
-
Ministerija: Kuršių mariose žūstančios žuvys yra įprastas reiškinys prasidėjus karščiams1
Kuršių mariose prasidėjus karščiams ir staiga sušilus vandens telkinių vandeniui žūstančios žuvys yra įprastas reiškinys, skelbia Aplinkos ministerija. ...
-
VSD direktorius: Lietuvoje stebimas išaugęs Rusijos žvalgybos veikimas7
Šiuo metu Lietuvoje stebimas išaugęs Rusijos žvalgybos veikimas, teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis, antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetui pristatęs galimas hibridines ...
-
Pabradėje tarnybą pradėjo dešimtoji JAV pajėgų rotacija
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje įvyko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rotacinių pajėgų batalionų vienetų pasikeitimo ceremonija. ...
-
Jei ateitų diena X: pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos mėnesiui7
Susidūrus su karo grėsme, pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos vienam mėnesiui, nors siekiama, kad jų pakaktų trims. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), geriausia situacija didmiesčiuose. Ko trūksta labiausiai ir i&sc...
-
Apklausa: 14 proc. žmonių dar žiūri rusiškas programas24
Dauguma Lietuvos gyventojų nepasigenda rusiškų televizijų programų, bet 14 proc. jas dar žiūri, rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atlikta apklausa. ...
-
Šaulių sąjungos stovyklose vasaros daugiau nei 6 tūkst. vaikų1
Kasmet vis daugiau vaikų savo atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) organizuojamose vasaros stovyklose. Šiais metais šauliai užims rekordiškai daug vaikų – vasarą vyks beveik 60 stovyklų, kuriose stov...
-
Lietuvių tautosakos institutas kreipiasi į valstybės vadovus: prašo stabdyti ministerijos savivalę3
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) atviru laišku kreipiasi į šalies vadovus dėl esą instituto ir jo vadovės Aušros Martišiūtės-Linartienės atžvilgiu taikomo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ...
-
Vilniuje – kaltųjų paieškos: bijo ilgesniam laikui palikti automobilius požeminiame garaže1
Vilniuje – kaltųjų paieškos. Vieno požeminio garažo savininkai skundžiasi dėl itin prastos jo būklės. Esą vieną dieną jis gali tiesiog sugriūti. Bijoma net ilgesniam laikui palikti automobilius. Patys vairuotojai piktinasi garažų ben...
-
Vienuoliktos klasės neturinčios mokyklos galės išlaikyti gimnazijos statusą
Vienuoliktos arba trečios gimnazijos klasės neturinčios gimnazijos galės išlaikyti savo statusą, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...