- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susidūrus su karo grėsme, pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos vienam mėnesiui, nors siekiama, kad jų pakaktų trims. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), geriausia situacija didmiesčiuose. Ko trūksta labiausiai ir iš kokių lėšų bus ruošiamasi, LNK pasakojo NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
– Kiek iš viso patikrinote gydymo įstaigų ir kokie rezultatai?
– Patikrinome keturiolika įstaigų dešimtyje miestų. Rezultatai gana neblogi. Septynios iš keturiolikos ligoninių buvo įvertintos gerai, likusios septyniose įvertintos patenkinamai. Geroji žinia, kad nė viena nebuvo įvertinta nepatenkinamai.
– Kokie buvo vertinimo kriterijai? Ko turi turėti ligoninės ir kokiam minimaliam laikotarpiui?
– Minimalus laikotarpis yra 30 dienų. Tikrinome asmens apsaugos priemones, maisto tiekimo grandines, vaistų atsargas, elektros generaciją, vandenį, nuotekas, taip pat personalo rezervą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kur situacija yra prasčiausia?
– Miestų gal nenorėčiau išskirti, nenorime daugiau negatyvios informacijos, nes miestai yra pasiruošę pasitempti. Tačiau bendra tendencija, kad kuo mažesnis miestas, tuo prastesnis pasirengimas. Tai yra bendras bruožas su tam tikromis išimtimis. Tačiau iš esmės mažesni miestai galbūt turi mažiau resursų ir suvokimą, kad reikia ruoštis.
– Kokių resursų trūksta labiausiai?
– Labiausiai turbūt trūksta vaistų atsargų ir matėme tam tikrų problemų su maisto tiekimo grandinėmis. Taip pat apsirūpinimas elektra. Visos įstaigos turi generatorių, tačiau labai didelė variacija – nuo vieno iki dvylikos generatorių. Mažiausia turėtų būti du. Taigi reikėtų užtikrinti, kad būtų elektros energijos rezervas, kad sutartys būtų tvarios ir tiekėjai užtikrintų, jog kritiniu metu jie galės aprūpinti ligonines kuru.
– Kaip su maisto tiekimu? Koks jis turėtų būti?
– 70 proc. ligoninių, kurias vertinome, turi maisto atsargų nuo savaitės iki 30 dienų. Tai nėra blogai, bet norėtųsi, kad tas 30 proc. likutis pasitemptų.
– Kokių atsargų reikia būtent trijų mėnesių laikotarpiui?
Kuo mažesnis miestas, tuo prastesnis pasirengimas.
– Svarbiausia – asmens apsaugos priemonės. Vaistams ar kitiems dalykams turime centralizuotą valstybės rezervą, tad galbūt būtų paprasčiau, bet asmens apsaugos priemonių tiekimo grandinės, ką matėme COVID-19 pandemijos metu, gali nutrūkti.
– Iš esmės viskas atsiremia į finansinę pusę. Dalis gydymo įstaigų yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), dalis savivaldybėms. Kas turėtų būti atsakingas, kad atsirastų papildomų lėšų gydymo įstaigoms?
– Mūsų analizė buvo orientuota į tas, kurios pavaldžios SAM, didžiosios keturiolika ligoninių. Jos turi tris finansavimo šaltinius. Visų pirma, biudžetas, tada – papildomi asignavimai iš SAM ir artimiausiu metu startuoja civilinės apsaugos programa, kurioje irgi numatyta lėšų būtent kritiniams atvejams, kad ligoninės būtų labiau pasiruošusios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas
„Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra atnaujinamas du kartus per metus, siekiant užtikrinti pacientams gydymą reikalingomis veikliosiomis medžiagomis. Kainyne esančių vaistų skaičius nuolat svyruoja, atsiranda naujų kompensuojamų vaistų, kai ...
-
Kaip ištverti alinantį karštį? Gyvybes gelbėjantys patarimai1
Per karščio bangas organizmas gali labai greitai tapti dehidratuotas ar perkaisti, kas sukelia net mirtinas sveikatos problemas: pervargimą, širdies smūgį, insultą. Gali ir pablogėti jau turimos, pavyzdžiui, inkstų ar plaučių, ligos, ra...
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima9
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti6
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę2
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis3
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...