Vėl įsiplieskia diskusijos dėl pavojingų šunų bei jų mišrūnų sąrašo naikinimo

Parlamentinė laikinoji grupė „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ šią savaitę nusprendė paremti tokio sąrašo, galiojančio nuo 2001 metų, atšaukimą. Sąrašas galėtų būti panaikintas jau nuo vasaros.

Grupės vadovas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas “valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad pavojingų veislių sąrašas yra perteklinis, o kontrolės mechanizmai neveikia.

„Nėra fiziškai, kaip nustatyti, koks tas  gyvūnas, šeimininkas gali parodyti, bet gali ir neparodyti dokumentų. Mokslininkai sako, kad yra įrodyta, kad šuns elgsena ir psichika neturi bendro su veisle. Taip pat nustatyta, kad auklėjimo ir integracijos faktoriai lemia šuns agresiją. Veterinarai patvirtina, kad jiems dažniau įkanda ne dideli, pavojingų veislių, o maži šuniukai, kurie miega lovose“, – BNS teigė K. Mažeika.

Analogišką klausimą ministrai pasitarime svarstė praėjusį rugpjūtį ir tada atmetė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iniciatyvą dėl sąrašo naikinimo, ministerijai nurodyta paieškoti „rimtų argumentų“ dėl šio sprendimo būtinumo. Ministerija daugiau šio klausimo nebekėlė, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pastabą, kad neatsirado aplinkybių keisti galiojančią tvarką.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys „darbietis“ Petras Čimbaras BNS pareiškė, kad priešinsis sąrašo naikinimui, nes pasak politiko, „kovinis, agresyvus šuo prilygsta ginklui“.

P. Čimbaras siūlo pradėti registruoti ir ženklinti visus šunis.

„Pas močiutes, kur yra šuniukai, tegu gyvena iki pabaigos, o visiems naujiems šuniukams turi būti leidimai įsigyti. Kai gimsta vaikas, juk jį registruojame. Gimsta šuniukai, juos irgi laikas registruoti, čipuoti“, – pareiškė parlamentaras.

Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento atstovas Gintaras Leperskas, anot kurio savivaldybė remia sąrašo naikinimą, apgailestavo, kad specialistų diskusijose dėl sąrašo politikai nedalyvauja, o paskui priima lemiamus sprendimus.

„Yra visuomenės dalis, kuri šitą sąrašo panaikinimą supranta kaip kažkokios Pandoros skrynios atvėrimą – tų pabaisų šunų legalizavimą. Kaip ir buvo tokia nuostata, kad labiau kontroliuoti visus šunis ir  jų laikytojus, bet individualiam kiekvieno šuns ženklinimui nepritarta buvo“, – BNS sakė Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė.

Į Vilniaus savivaldybę pernai dėl leidimų įsigyti ir laikyti pavojingus šunis kreiptasi du kartus, užpernai – keturis, o iki 2015 metų, kol buvo privalu registruoti visus laikomus šunis, kasmet būdavo išduodama 30–50 leidimų. 

2014 metais pavasarį Seimui buvo pateiktos pirmosios pataisos. Jomis ir pasiūlyta pakeisti kovinio ir pavojingo šuns mišrūno sąvokas, nustatant, jog mišrūnams priskiriami šunys, kuriems nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose kovinių šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių.

Seimas gegužę pataisas grąžino ministerijai tobulinti.

Tuometinė žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė 2014 metų rugsėjį sudarė darbo grupę naujiems pakeitimams parengti. Tuomet ir gimė siūlymas minėtą sąrašą naikinti.