Vasaros malonumai, kurie baigiasi nekviestais svečiais jūsų pilve

– Kas slepiasi smėlyje, ko mes nematome plika akimi?

– Smėlio dėžėje gali daug kas slėptis. Tai – įvairūs užkrečiamųjų ligų sukėlėjai. Tai gali būti ir parazitai, ir pirmuonys, kirmėlių kiaušinėliai. Taip pat gali būti ir bakterijos, ir virusai. Mes jų plika akimi negalim matyti, tačiau šitie sukėlėjai gali būti smėlyje. Pagrindiniai platintojai kirmėlių arba pirmuonių yra šunys ir katės. Jie pagrindiniai šaltiniai, jų organizme gyvena tie suaugę parazitai. Jie išskiria kiaušinėlius ir su išmatomis tie sukėlėjai patenka į aplinką. Ir aplinkoje dar jie turi kažkurį laiką pabūti, subręsti. Jeigu šilta, drėgna, gali subręsti per vieną dieną, per dvi dienas. Ir jau tokie kiaušinėliai arba pirmuonių cistos jau tampa pavojingi žmogui. Jeigu jau patenka jų į organizmą, ypač jei didelis kiekis, tada gali vystytis įvairūs negalavimai.

Smėlio dėžėje gali daug kas slėptis. Tai – įvairūs užkrečiamųjų ligų sukėlėjai.

– Ar smėlio dėžė, kuri tampa kačių ir šunų tualetu, taip pat galėtų tapti ir kitų gyvūnų mėgstama vieta ir čia taip pat dėl jų galėtume turėti įvairių parazitų? Galbūt mieste esantys balandžiai taip pat galėtų būti grėsmė?

– Taip, paukščiai taip pat ant savo kojų, ant savo sparnų mechaniniu būdu gali įvairius kiaušinėlius atnešti. Taip pat mes negalime nepaminėti ir laukinių gyvūnų. Nes, pavyzdžiui, kartais atrodo, kad mieste jie nesilanko. Bet iš tikrųjų gali būti ir lapės dažnai matomos arba vilkai. Jie taip pat platina tas pačias ligas kaip ir naminiai gyvūnai.

– Apie kokias vietas mes dar galime kalbėti? Juk ne tik smėlio dėžė yra tas pavojaus šaltinis, kur mes galime parsinešti parazitų į namus?

– Visur gali būti, net ir ant tų pačių vaisių, daržovių, uogų. Todėl būtinai nusipirkus arba pauogavus reikia jas nuplauti. Kartai žmonės galvoja, kad, va, aš nusiskyniau vyšnią ar mėlynę ir kad ji nesilietė su žeme. Bet tie kiaušinėliai yra labai lengvi, labai maži ir jie su dulkėmis nusėda praktiškai visur. Todėl tikrai reikia prieš valgymą juos nuplauti. Ir taip pat neužmiršti to pačio elementariausio, bet tikrai efektyvaus būdo – rankų higienos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar mokame plauti rankas? Ką jūs matote iš statistikos? Ar tų lygų tik kiekvienais metais daugėja, ar kaip tik tendencijos visai į kitą pusę – mes mokame plauti rankas, turime higienos įpročius ir rūpinamės tiek savimi, tiek savo vaikais?

– Taip, iš tikrųjų galima pasidžiaugti, kad mažėja tų infekcijų, kurios plinta per nešvarią aplinką. Todėl, kad iš tikrųjų žmonių ta higieninė, sanitarinė aplinka yra labai pagerėjus. Kaip anksčiau ne kiekvienas turėjo kanalizaciją, vandentiekį, tai dabar tikrai žmonės turi to vandens, labai gero vandens, nes Lietuvoj iš tikrųjų vanduo yra geras ir tikrai gali palaikyti higieną, gali nuplauti rankas. Tendencija tokia, kad mažėja tų ligų, kurios plinta per nešvarią aplinką, per nešvarias rankas.

– Ką mes dar galime padaryti? Matau, kad yra apsaugos priemonės smėlio dėžei, tačiau, panašu, kad gyventojai nenaudoja tų apsaugos priemonių, smėlio dėžė atidengta, taip turbūt daryti nereikėtų.

– Taip, smėlio dėžę iš tikrųjų galima uždengti. Visada ją reikėtų vakare uždengti. Dar, sakyčiau, kad reikėtų surinkti tuos žaisliukus, nes gali atbėgti šuniukas, kačiukas ir juos užteršti. Ir, aišku, reikėtų smėlio dėžes statyti saulėtoje vietoje, nes visi tie parazitai labai jautrūs išdžiūvimui, tiesioginiams saulės spinduliams. Ir reikėtų laikas nuo laiko perkasti tą smėlį, kad vis kitas paviršius būtų saulės apšviestas.