Pasak tarnybos, gauti duomenys rodo, kad šalies ąžuolynų sveikata išlieka stabili ir gera.

„Jau daug metų nematome masinio ąžuolų džiūvimo, o tai rodo jų atsparumą ir gerą bendrą ekosistemų būklę“, – cituojami Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai.

Kasmetinis ąžuolynų sanitarinės būklės vertinimas atliekamas nuo 2004 metų pastoviuose tyrimo bareliuose Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio, Panevėžio ir Ukmergės regioniniuose padaliniuose. Vertinama medžių lajų būklė pagal defoliacijos – išretėjimo ir apdžiūvimo – lygį.

Objektuose pagal medžių lajų defoliacijos lygį nustatoma ąžuolų sanitarinės būklės kategorija: sveiki medžiai priskirti pirmai kategorijai, apsilpę – antrai, nusilpę – trečiai, džiūstantys – ketvirtai, švieži sausuoliai – penktai, seni sausuoliai – šeštai.

2025 metais visų stebimų ąžuolų vidutinis kategorijos balas išliko 3,52 – toks pat, kaip ir 2024 metais. Žemesnis balas rodo sveikesnį medyną: 1 – sveikas medynas, o 6 – žuvęs.

Tai reiškia, kad bendra medynų būklė nepakito. Žaliuojančių ąžuolų vidutinis balas siekė 1,72, o praėjusiais metais jis siekė 1,77 balo.

Daugiausia sveikų ąžuolų fiksuota Ukmergės regioniniame padalinyje – 52 procentai.

Didžiausias nudžiūvusių medžių procentas pastebėtas Radviliškio ir Panevėžio padaliniuose – po 49 procentus.

Miškų tarnybos duomenimis, po 2004–2006 metais vykusių masinių ąžuolų džiūvimų miškuose įvyko natūrali medžių diferenciacija, o per pastaruosius 19 metų masinio džiūvimo atvejų nefiksuota.

Tarnyba 2026 metais ąžuolynų būklės blogėjimo nesitiki, kadangi jau daugelį metų stebimų medžių sveikata išlieka stabili.