Anot inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugęs, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50.
Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavežėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai.
„Besiskundžiantys piliečiai nepatenkinti nesaugumo jausmu. Jie prašo vairuotojo sustoti, pasukti, o šis nesupranta“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė inspekcijos vadovas.
Anot jo, nė vienas paslaugos teikėjas nėra nubaustas, kol kas skundai tiriami.
Be to, Kalbos komisija savo iniciatyva taiko pusmečio tolerancijos laikotarpį, kai pažeidėjų prašoma išmokti kalbą.
A. Valotka pabrėžė, kad pažeidimas bus fiksuojamas tik tuomet, kai lietuvių kalbos nemokėjimas trukdys užsieniečiui deramai atlikti savo darbą, suteikti paslaugą.
Gavę skundą, Kalbos inspekcijos darbuotojai turi rasti asmenį, kuris galimai nemoka lietuvių kalbos ir išsiaiškinti, ar taip ir yra.
„Mes kreipiamės į pagrindinį paslaugos teikėją, tarkime, kurjerių tarnybą, kad jie duotų to asmens duomenis. Tada mes jį susirandame ir sakome: gerbiamasis, prašau parodyti kalbos išlaikymo pažymėjimą. Jeigu neturi, gauna privalomąjį nurodymą per tam tikrą terminą, maždaug per pusmetį, išlaikyti egzaminą ir tą pažymėjimą mums pateikti. Kol kas dar ciklas nėra apsisukęs“, – pasakojo A. Valotka.
Jo teigimu, tik po to už lietuvių kalbos nemokėjimą užsieniečiui grės nuo 90 iki 170 eurų bauda.
Menkas aktyvumas
Šiemet įsigaliojusią įstatymo pataisą inicijavusi konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė siūlo, kad Vyriausybė poįstatyminiuose aktuose numatytų, jog įsidarbindamas ar registruodamas individualią veiklą užsienietis privalėtų pateikti lietuvių kalbos mokėjimo pažymėjimą.
„Tai būtų gera priemonė, nes negali priversti, bet gali motyvuoti žmones mokytis lietuvių kalbos, laikyti egzaminus ir tuomet vykdyti verslą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė ji.
Parlamentarė tvirtino žinanti atvejų, kai žmonės bando apeiti įstatymą – pavežėjai užsideda ženklą automobilyje, kad yra kurčnebyliai.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Rolando Zuozos teigimu, Nacionalinė švietimo agentūra yra sudariusi sąlygas šiemet lietuvių kalbos egzaminą A1 lygiu išlaikyti 15 tūkst. asmenų.
„Egzaminai pradėjo vykti ir yra galimybės visiems juos laikyti, kol kas be eilių ir be didelio ažiotažo“, – sakė jis.
R. Zuozos duomenimis, sausio viduryje egzaminą laikė per pusantro šimto užsieniečių, mėnesio pabaigoje tą planuoja daryti dar per 100.
„Tikrai jokio antplūdžio nėra. Yra galimybės laikyti egzaminus savivaldybėse, kuriuose asmuo gyvena, bazinėse mokyklose, tam numatytas finansavimas, parengtas A1 lygio testas. O norint laikyti egzaminą, reikia užsiregistruoti interneto svetainėje Nacionalinėje švietimo agentūroje“, – aiškino jis.
Egzamino metu tikrinami skaitymo, rašymo, klausymo ir kalbėjimo gebėjimai.
Viceministras pabrėžė, kad visos suinteresuotos asociacijos buvo informuotos apie egzaminų tvarką, laiką, vietas.
Anksčiau skaičiuota, kad maždaug 16 tūkst. užsieniečių reikėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą.
„Kalbėkime lietuviškai“
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas savo ruožtu ragino gyventojus būti pilietiškais ir reikalauti, kad paslaugų tiekėjai kalbėtų lietuviškai.
„Jeigu mes visą laiką nurysime... pavyzdžiui, važiavome su kolega pasimaitinti vienoje maitinimo įstaigoje ir ten klausiu lietuviškai, sako: „English“, sakau: „Ne English, o lietuviškai“. Nesupranta. Sakau: „Man arbatos reikia“, Nesuprato. „Arbatos!“ Suprato. Kalbėkime lietuviškai. Kalbėkime lietuviškai ir mums pradės atsakyti lietuviškai“, – tvirtino A. Valotka.
„Jeigu mes visą laiką kaip kokie baudžiauninkai atsiprašinėsime dėl to, kad Lietuvoje kalbame lietuviškai, žinokite, nieko nebus. Tiek, kiek mes suteikiame privilegijų užsienio piliečiams, tiek patys netenkame savo konstitucinių lingvistinių teisių, tas negali trukti nuolatos“, – kalbėjo inspekcijos vadovas.
BNS rašė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Vyriausybė nustatė naują – bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį A1, kurį nuo šių metų turi atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai.
Naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas taikomas užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas. Jis bus taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje. Praėjus šiam laikotarpiui norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.
Pagal tvarkos aprašą, baziniu lygiu kalbą suprantantis žmogus privalo suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius bei pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.
Taip pat tokio lygio žinias turintis žmogus turėtų sugebėti susikalbėti labai paprastai, jei tik pašnekovas kalba lėtai, aiškiai ir yra tam pasirengęs, be to – trumpai ir paprastai parašyti neoficialų raštelį, įrašyti asmens duomenis anketoje, pavyzdžiui, vardą, pavardę, pilietybę, adresą.
Migracijos departamento duomenimis, sausio mėnesį galiojantį leidimą gyventi turėjo 217 tūkst. užsieniečių.
Naujausi komentarai