„Radikaliais pareiškimais pasižymėjusio buvusio Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos paskyrimas į viršininkus dar vienai penkerių metų kadencijai yra kultūros ministro Šarūno Biručio klaida, turėsianti neigiamų pasekmių kalbos politikos įvaizdžiui visuomenėje“, – teigiama penktadienį išplatintame parlamentaro pranešime.

Kultūros ministerija penktadienį pranešė, kad rinktasi iš dviejų kandidatų, o sprendimas priimtas įsiklausius į šią sritį kuruojančių valstybės tarnautojų argumentus, kuriais jie atkreipė dėmesį į A. Valotkos patirtį, išdėstytą strategiją, kompetenciją viešojo administravimo srityje bei būtiną darbų tęstinumą.

„Netgi mesti monetą būtų buvę politiškai atsakingiau negu vėl paskirti pagarsėjusį viršininką. Dabar ministras paprasčiausiai pasiklydo tarp dviejų pušų“, – sakė S. Kairys.

Praėjusią kadenciją S. Kairio sudaryta Kultūros ministerijos komisija viršininkui A. Valtotkai buvo skyrusi dvi drausmines nuobaudas – pastabas.

Netgi mesti monetą būtų buvę politiškai atsakingiau negu vėl paskirti pagarsėjusį viršininką.

Viena pastaba skirta už konferencijoje išsakytą mintį, kad pavežėjai Lietuvoje kalba „čiurkų kalbomis“. Kita pastaba skirta už A. Valotkos nuomonę dvikalbius užrašus Vilniaus krašte palyginus su Rusijos okupuotu Donbasu ir siejant kraštą su „lenkiška okupacine zona“.

S. Kairio teigimu, A. Valotkai grįžus į inspekcijos vadovo pareigas nusistovi ir ydinga administracinė praktika, mat iki jam tampant viršininku inspekcijai vadovavo kitas buvęs ilgametis viršininkas, A. Valotkos pavaduotojas Donatas Smalinskas.

„Pati inspekcija lieka lyg užburtas ratas, kai du vadovai paeiliui pabūna inspektoriumi ar pavaduotoju. Kaip tokioje terpėje tikėtis augimo, atvirumo, geresnio įvaizdžio?“ – klausia S. Kairys.

A. Valotka Valstybinei kalbos inspekcijai jau vadovavo 2020–2024 metais.

Šiuo metu inspekcijai viršininko pareigas laikinai eina jo pavaduotojas D. Smalinskas.

Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.