KETINIMAI

Valdžiai gaila savo dovanos

Lietuvos jūrininkai dar nespėjo kaip reikiant pasidžiaugti valstybės dovanotomis mokesčių lengvatomis, o Vyriausybėje kažkas susigriebė, kad galbūt tai per brangi dovana.

Seimo sprendimo, kuriuo nuo šių metų sausio 1 dienos visų Lietuvos jūrininkų pajamos neapmokestinamos, suabejojo Finansų ministerija. Remdamasi Europos Komisijos rekomendacijomis dėl valstybės paramos jūros transportui, ministerijos vadovybė įžvelgė čia neatitikimą ES politikai. Todėl ji siūlo sutrumpinti sąrašą jūrininkų, kuriems taikoma ši mokesčių lengvata, ir suteikti ją tik Lietuvos jūrininkams, dirbantiems laivuose su ES valstybių vėliavomis.

Laimė, kad Finansų ministerija ir pati niekada nepažeidžia ES rekomendacijų. Kadangi ES valdininkams rekomendavo svarbius socialinio pobūdžio sprendimus priimti tik po socialinio dialogo, ministerija apie savo planus pranešė Lietuvos jūrininkų sąjungai (LJS) ir jūrinėms asociacijoms. Todėl dabar apie juos sužinos ir jūrininkai.

„Mus nustebino finansų viceministro Vyto Vasiliausko siūlymas pareikšti savo nuomonę apie planus susiaurinti galiojančią pajamų mokesčio lengvatą jūrininkams.

Pirma, mes keletą metų siekėme, kad tokia lengvata galėtų pasinaudoti visi be išimties jūrininkai, o ne vien dirbantys laivuose, plaukiojančiuose su Europos Sąjungos valstybių vėliavomis. Antra, mes tvirtai tikėjome, kad jūrininkų mokesčių lengvatų problema po rugpjūtį įvykusio Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio yra galutinai išspręsta. Tačiau kartu su Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacija išsiuntėme atsakomąjį laišką ministerijos vadovybei, kuriame išdėstėme svarius argumentus, nukreiptus prieš šį pasiūlymą“, - tvirtino LJS pirmininkas Petras Bekėža.

LJS lyderis sakė, kad yra šeši tokie argumentai. Ministerijai buvo priminta, kad šis Europos Komisijos dokumentas yra ne besąlygiškai vykdytinas, o rekomendacinio pobūdžio. Be to, rekomendacijų tikslas - didinti nacionalinių laivynų konkurencingumą ir jos aktualios toms ES valstybėms, kurių laivai dažniausiai plaukioja su „patogiomis“ vėliavomis ir kur labai trūksta savų jūros specialistų. Lietuvoje padėtis visai kitokia. Nacionalinis laivynas gali įdarbinti tik 2500 jūrininkų, o kiti 7 tūkst.-7,5 tūkst. priversti ieškoti darbo užsienio valstybių laivuose. Trečia, dvigubi standartai, tai yra skirtingi teisės aktai, vienos kategorijos darbuotojams (jūrininkams) yra žmogaus teisių pažeidimas. Ketvirta, grąžintas 15 proc. mokesčių tarifas vėl skatins tam tikros kategorijos jūrininkus slėpti savo pajamas, o valstybę - iki begalybės plėsti fiskalinį aparatą. Klaipėdos bankininkai tvirtina, kad į klaipėdiečių asmenines sąskaitas patenka žymiai daugiau pinigų, ir jie tai aiškina nuo 2004 metų sausio jūrininkams taikomomis mokesčių lengvatomis. Jūrininkai nebeslepia savo pajamų - uždaro sąskaitas užsienio bankuose ir be baimės investuoja pinigus Lietuvoje.

Ir paskutinis argumentas. Vyriausybė neturi pakankamai svarių argumentų tam, kad galėtų keisti galiojantį Pajamų mokesčio įstatymą ir kartu pabloginti didžiosios daugumos Lietuvos jūrininkų padėtį.