Valdininkai grūdina neįgaliųjų kantrybę

Paralyžiuotą keturiolikmetę miesto valdžios, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai nuoširdžiai užjaučia, tačiau apie galimybes jai padėti aiškina miglotai.

Tarnautojai, paklausti, kur ir kokios paramos kreiptis mergaitės šeimai, pasakoja apie lėšų stygių ir įstatymų netobulumą.

Viena nepakelia

Keturiolikmetė Lijana Kislova nuo pat gimimo serga cerebriniu paralyžiumi. Mergaitė negali judėti savarankiškai, nuolat turi būti vežimėlyje. Dažniausiai jos išvyka į gryną orą apsiriboja tik kelione į mokyklą ir namo. Ryte atvažiuoja specialus autobusas, tačiau į jį mergaitę dar reikia įkelti, o po pamokų, kai autobusiukas parveža, įnešti vaiką atgal į namus.

Mergaitės tėvas mirė, kai jai tebuvo dveji su puse metų. Lijana su motina gyvena penkiaaukščiame name Rumpiškės gatvėje, antrame aukšte. Penkiasdešimt penkerių metų moteris jau nebegali ant rankų išnešti mergaitės iš antro aukšto į pirmą ir įsodinti autobusą. Kol kas padeda Lijanos sesuo. Ji gyvena netoliese, tačiau ji ruošiasi išsikelti gyventi kitur. Lijanos mama baiminasi, kad dukra gali likti „įkalinta“ bute. Kaimynų pagalbos taip pat neišeina prašyti, nes jie - dauguma pensininkai, silpnos sveikatos.

Lijana mokosi antrojoje specialiojoje internatinėje mokykloje. Mokyklos direktorės Elenos Knyzaitės teigimu, mergaitė draugiška, mėgtama bendraklasių.

Dar dešimties šios mokyklos neįgalių vaikų tėvai panašiai vargsta, nes jų būstas ir artimiausia aplinka nepritaikyta neįgaliųjų poreikiams - nėra vadinamosios nuolydžio sistemos. Lijanos mama sakė, kad dukrą į kiemą papildomai retai kada pavyksta išvežti. Mergaitei dieną tarp keturių sienų sutrumpina kryžiažodžiai ar žaidimai su kate Niuročka. „Žinau, kad mamai sunku mane kiloti, todėl ir neprašau, kad išvežtų mane į kiemą“, - sakė Lijana.

Prašyti nevyriausybininkų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų integracijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Danutė Vainickienė „Klaipėdai“ teigė, kad Lijanos šeima galėtų prašyti paramos per nevyriausybinę organizaciją. Ji patarė kreiptis į dvi nevyriausybines organizacijas - Lietuvos neįgaliųjų žmonių aplinkos pritaikymo asociacijos arba Neįgaliųjų draugijos Klaipėdos skyrių. Lietuvos neįgaliųjų žmonių aplinkos pritaikymo asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė Nijolė Šilauskienė rūpinasi neįgaliaisiais nuo 1998-ųjų. Anot jos, per tą laiką Klaipėdos valdžia skyrė lėšų neįgaliųjų aplinkos pritaikymui tik keletą kartų po 9 tūkstančius litų.

Pagalbos sulaukė kelios šeimos. Vienos šeimos bute buvo praplatintos balkono durys, kad neįgalusis galėtų iš kambario įvažiuoti į balkoną, kitame bute praplatintos vonios kambario durys. Dar kitame - praplatintas koridorius. Tą reikėjo padaryti, kad motina koridoriuje galėtų pasistatyti kušetę ir nupraustą raumenų distrofija sergantį vaiką galėtų pasiguldyti ant kušetės nušluostyti, aprengti iš karto po higienos procedūrų, o ne nenešti į kitą kambarį.

N.Šilauskienė neprisiminė nė vieno atvejo, kad kas nors įsirengtų nuolydį ar liftą. Tam reikėtų ne tik kelių dešimčių tūkstančių litų, bet ir specialios savivaldybės komisijos išvadų, ar galima rekonstrukciją atlikti.

Stebisi Klaipėda

Pernai, pasak N.Šilauskienės, lėšų neįgaliųjų aplinkos pritaikymui iš viso neskirta. Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojos Janinos Tulabienės pasiteiravome kodėl. Anot jos, paruoštas projektas neatitiko reikalavimų. „Nesuprantu, ką negerai padariau, su manimi apie tai niekas nesišnekėjo“, - „Klaipėdai“ sakė N.Šilauskienė.

Lietuvos neįgaliųjų žmonių aplinkos pritaikymo asociacijos Vilniuje pirmininkė Nijolė Milkevičienė sakė nesuprantanti, „kas pasidarė su Klaipėda“. Jai keistas uostamiesčio valdžios atstovų požiūris neskirti lėšų neįgaliųjų aplinkos pritaikymo projektams. Išeitų, neįgalus žmogus ir turi būti „įkalintas“ savo bute?

N.Milkevičienės teigimu, valstybė šiemet skyrė pusę milijono litų, kad asociacija galėtų tenkinti neįgaliųjų aplinkos pritaikymo paraiškas, kurias jai pateikia regionų nevyriausybinės organizacijos.

Tačiau asociacija negali skirti valstybinių lėšų, kol nėra užtikrintas 50 procentų kurio nors projekto finansavimas iš savivaldybės.

Šiemet lėšos projektams dar nepaskirstytos, nes miesto taryba dar tik ruošiasi tvirtinti naują paraiškų priėmimo tvarką. Tik šiai tvarkai įsigaliojus bus galima teikti paraiškas projektams finansuoti. „Per tą laiką Vilnius ir pinigus išdalins. Gali taip nutikti, kad šiais metais nespėsiu nieko nuveikti Klaipėdos neįgaliųjų labui“, - sakė N.Šilauskienė.

Iš viso miesto biudžete socialiniams nevyriausybinių organizacijų projektams remti numatyta skirti apie 150 tūkst. litų.

Keisti butą?

Lijanos mama Ala prašo pagalbos: galbūt atsiras geradarių, galinčių paremti įrengiant nuolydį? Vargu ar vien lėšos ką nors išspręs. Net jei atsirastų norinčių paremti Lijanos šeimą, galima įsivaizduoti, kokią biurokratinę pelkę jos mamai dar reikėtų išklampoti siekiant tikslo. Reikia gauti ir leidimą laiptinės rekonstrukcijai, kaimynų sutikimą.

Yra ir kita galimybė - keisti butą ir apsigyventi pirmajame aukšte. O tai, anot Klaipėdos neįgaliųjų reikalų specialistų, ne valstybės, o asmeninis gyventojo reikalas.