Už Sveikatos draudimo įstatymo pataisas po svarstymo antradienį balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo dešimt, susilaikė 23 politikai. Priimti jį tikimasi kitą savaitę.
68 valdantieji balsavo, kad projektas būtų svarstomas skubos tvarka, tai reiškia, kad jo priėmimas gali būti ketvirtadienį.
„Pagrindinis aspektas – kad visų pirma turi būti sudaromos sutartys su viešosiomis įstaigomis, ir kai nebepatenkinamas viešųjų įstaigų poreikis, tame regione sudaromos sutartys su privačiomis įstaigomis“, – BNS sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė.
Tačiau antradienį parlamentarai pritarė dalies valdančiųjų frakcijų atstovų pasiūlymui, keičiančiam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktą projektą.
Pagal jį, sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būtų sudaromos su valstybės ir savivaldybių viešosiomis bei biudžetinėmis įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa jau turi galiojančią sutartį dėl šių paslaugų teikimo, ir su privačiomis įstaigomis, kurių sudarytos su Valstybine ligonių kasa sutartys galios 2026 metų gruodžio 31 dieną.
Nurodyta, kad sudarant sutartis su privačiomis įstaigomis bus įsipareigojama apmokėti 94 proc. šiai įstaigai sumokėtos sumos už paslaugas 2025 metais. Tokio pat apmokėjimo galės tikėtis ir privati įstaiga, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pradėjusi teikti 2026 metais.
Liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, pataisa užtikrins garantuotą finansavimą sutartis su Valstybine ligonių kasa jau turinčioms įstaigoms ir užkirs kelią įsisteigti naujoms.
„Numatyta tokia nuostata, kuri labai smarkiai riboja konkurenciją, tai yra tie, kurie dabar yra rinkos žaidėjai, jiems ir bus amžinai užtikrinta, kad bus sutartys pratęsinėjamos, o nauji (žaidėjai – BNS) negalės įeiti“, – BNS sakė parlamentarė.
„Tai daliai privataus sektoriaus, kuris dabar jau turi užtikrintas pozicijas, yra labai patogus, parankus projektas. Na, tokie tie socdemai“, – pridūrė ji.
L. Šukytės-Korsakės teigimu, siūlomos pataisos gina valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų interesus, o finansavimas privačioms klinikoms ir kabinetams pamažu bus mažinamas.
„Yra ilgalaikis darbas grąžinti gydytojus į (biudžetines – BNS) įstaigas. Kol jos susidėlios savo grafikus, privačioms įstaigoms finansavimas nedidinamas, jis sieks 94 proc. buvusio. Kai viešos įstaigos susitvarkys savo konsultacijų laikus, susikvies gydytojus, patenkins (pacientų – BNS) poreikį, tada bus pirmenybė teikiama viešosioms įstaigoms (sudarant sutartis dėl paslaugų apmokėjimo – BNS), o kas liks, teks privačioms įstaigoms“, – aiškino Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.
Jos teigimu, pataisas būtina priimti kuo greičiau, kad biudžetinės įstaigos galėtų skubiau pradėti tvarkytis.
V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad skuba yra nemotyvuota.
„Kokiu pagrindu skuba prašoma šitame įstatyme, aš išvis negaliu suprasti. (...) Čia yra kažkokie, spėju, su socdemų įsipareigojimais susiję susitarimai, kuriuos reikia labai greitai padaryti. Ir kuo labiau abejotiną darbą darai, norisi jį greičiau pabaigti“, – sakė ji.
Konservatorė Jurgita Sejonienė tvirtino, kad opozicija tokį įstatymą, jeigu jis bus priimtas, skųs KT.
V. Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad siūlomas pataisas kritiškai įvertino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Tarnybos teigimu, Seimo narių siūlymas, kuriam antradienį pritarė parlamentarai, nepagrįstai sudaro išskirtines privilegijuotas sąlygas privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turės iki 2026 metų gruodžio 31 dienos galiojančias sutartis su Valstybine ligonių kasa.
Anot STT, projektas numato neribotą sutarčių galiojimo atnaujinimą, tai yra kiekvieną kartą pasibaigus šių privačių įstaigų su Valstybine ligonių kasa sudarytų sutarčių galiojimui jų galiojimas be konkurencijos toliau bus atnaujinamas, nepaisant to, kad tokias paslaugas galės teikti viešosios įstaigos ar kad jas galėtų pasiūlyti ir kitos įstaigos.
BNS rašė, kad pernai lapkritį Seimui teikdama ministerijos parengtas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sakė, kad jos reikšmingai prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.
Ji taip pat pažymėjo, kad projektas yra paremtas gilia analitika, o jo sėkmė bus vertinama pagal sutrumpėjusias eiles pas gydytojus.
Anot jos, pokyčiai daromi ir siekiant išlaikyti viešąsias gydymo įstaigas, o siūlomi teisės aktų pakeitimai padės viešosioms įstaigoms „išeiti iš monopolijų ir pradėti savarankiškai teikti paslaugas“.
Minėtam projektui jau yra pritarusi Vyriausybė.
Naujausi komentarai