Taisyklė mokykloje paprasta – vos įžengus telefonai paliekami spintelėse.
„Taip ir gyvenam. Iki tol, kol vyksta ugdymo procesas, dieną leidžiame be telefonų ir jau nusileidę žemyn, pasiėmę visus laukinius drabužėlius ir daiktus, keliaujame namo su telefonu“, – pasakojo „Baltijos licėjaus“ vadovė Monika Valčiukaitė-Vaitkienė.
Anot vadovės, vaikai pamokose susikaupę, pertraukų metu bendrauja.
„Tai tas telefonas lieka visiškas trečiarūšis dalykas, kuris nėra būtinas“, – pabrėžė „Baltijos licėjaus“ vadovė M. Valčiukaitė-Vaitkienė.
Tačiau už mokyklos ribų viskas kitaip. Atlikusi namų darbus, telefone Luknė praleidžia apie 3 valandas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Draugams rašyti, o šiaip – Tik toką, Instagramą tiesiog žiūriu“, – sakė „Baltijos licėjaus“ aštuntokė Luknė.
Anot tyrimų, nemaža dalis paauglių internete praleidžia ir po 6 ar net 8 valandas per dieną.
„Socialinių tinklų, tokių tikrų kaip TikTok, Snapchat ar Facebook, aš neturiu, dėl to, kad mano tėvai dar sako, kad aš truputį per jauna“, – pasakojo „Baltijos licėjaus“ penktokė Meda.
Valanda per dieną prie telefono – tokia Medos tėvų taisyklė.
„Jeigu manęs nekontroliuotų, tai aš tikrai per ilgai praleisčiau, bet norėčiau truputėlį daugiau to laiko“, – prisipažino „Baltijos licėjaus“ penktokė Meda.
Anot pedagogės, vargu ar tikrai visi tėvai riboja vaikų laiką prie ekranų. Sako, turbūt todėl, kad ir patys suaugę apie galimus pavojus net nesusimąsto.
„Nežinom, kaip teisingai vartoti socialinius tinklus, kaip juos dozuoti, ką su jais daryti, kokią informaciją ten kelti. Tai natūralu, kad vaikas, kuris kaip kempinė viską geria, nežino, kaip tinkamai funkcionuoti socialinėje erdvėje“, – aiškino „Baltijos licėjaus“ vadovė M. Valčiukaitė-Vaitkienė.
Pas prezidentą – švietimo, sveikatos ir kitų sričių ministrai. Mat vaikų saugumo klausimas jau rikiuojasi šalia tokių prioritetų kaip šalies demografija ar krašto apsauga.
„Vaikų saugumas internete nebėra tik socialinė ar emocinė problema, tai ir strateginis Lietuvos ateities klausimas“, – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Didžiausią nerimą kelia beveik nekontroliuojamas elgesys socialiniuose tinkluose. Vaikai tampa lengvu nusikaltėlių taikiniu. Verbavimo atvejų per trejus metus padaugėjo nuo 1 iki 12.
„Perduoti siuntas, platinti narkotines medžiagas, dalyvauti įvairiose sukčiavimo schemose, rinkti informaciją apie įvairius objektus, ir dažnai viskas prasideda itin nekaltai“, – vardijo vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Planas – iki 2030-ųjų sustiprinti policijos pajėgas. Anot ministro, tam reikės ir papildomų finansų, ir naujų technologijų. Dabar nusikaltėlių ieškoma tiesiog rankiniu būdu.
„Turim numatyti, ko mums reikės, kad galėtumėm efektingai kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimi“, – pabrėžė M. Katelynas.
Drausti socialinius tinklus nepilnamečiams svarsto ne viena valstybė. Prancūzija draudimą iki 15 metų jau įtvirtino įstatymu. Lietuvos parlamentas siūlo ribojimus nuo 16 metų. Tačiau Vyriausybė šių pataisų ragina atsisakyti.
„Mes linkę palaikyti tarptautinę kryptį, tai yra nustatyti bendras amžiaus ribojimo taisykles“, – sakė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
ES siūloma riboti socialinius tinklus jaunesniems nei 13 metų vaikams dėl patyčių ir kitų grėsmių. Lietuva kitąmet pirmininkaus ES Tarybai. Teisingumo ministrės teigimu, svarbu numatyti ir veiksmingas sankcijas platformoms.
„Matome ir Amerikos pavyzdį, kuomet tėvai laimėjo bylą su META dėl jų nesąžiningo elgesio kuriant turinį nepilnamečiams“, – teigė R. Tamašunienė.
Bene didžiausias iššūkis – amžiaus patvirtinimas. Australijoje draudimas jau galioja, tačiau realybėje beveik neveikia. Ekspertai įspėja ir dėl duomenų apsaugos.
„Nėra nenulaužiamų sistemų, čia yra laiko ir pinigų klausimas. Matom valstybę prieš valstybę – įsilaužiama net ir į geriausiai saugomas valstybines sistemas. Yra rizikų mažinimas, klausimas, kaip tai bus padaryta“, – aiškino kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis.
Europos Komisija siūlo bendrą amžiaus patikros sistemą. Vienaip ar kitaip tam tikri asmens duomenys reikalingi. Klausimas – kaip juos apsaugoti nuo sukčių. Ekonomikos ministras siūlo pasitelkti Lietuvos įmones.
„Čia svarbios ypač fintech sistemos, kur tikrai patvirtinami vartotojai neprašant paso kopijos, tam tikrų perteklinių duomenų“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Lietuva taip pat svarsto galimybę priklausomybę nuo ekranų pripažinti liga.
„Tai būtų pakankamai stipri prielaida kompensuojamoms gydymo ir reabilitacijos paslaugoms užtikrinti, aiškesnis pagrindas prevencijos programoms“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas V. Augustinavičius.
Kol kas neaišku, kada Europa galėtų pradėti riboti socialinius tinklus. Šalys savo siūlymus Europos Komisijai gali teikti iki gruodžio.
Naujausi komentarai