Sostinės politikai siekia atgaivinti numarinto nacionalinio stadiono statybas. Jas galbūt finansuos privatus investuotojas, o valstybė verslininkams sugrąžins įmerktus pinigus.

Stadionas išsimokėtinai

Pirmadienį turėtų būti baigta nacionalinio stadiono galimybių studija. Kaip "Vilniaus dienai" teigė sostinės mero pavaduotojas Romas Adomavičius, labiausiai tikėtina, kad Vyriausybei bus siūloma tęsti statybas. Esą tikriausiai bus ieškoma stambaus investuotojo, kuris finansuotų šimtus milijonų litų kainuosiančius darbus, o valstybė vėliau investuotojams šiuos pinigus grąžintų.

"Jeigu matysime, kad galimybių studiją galima teikti Vyriausybei, nedelsdami tai padarysime. Visada buvo palaikoma ta mintis, kad reikia tęsti stadiono statybas. Manau, kad privatūs investuotojai turėtų duoti visą statyboms reikalingą sumą, o valstybė per tam tikrą laiką, 10, 15 ar 20 metų – kaip nuspręs Vyriausybė, galėtų palengva tas investicijas grąžinti investuotojui. Tai būtų logiška. Tai būtų daug lengviau valstybei. Ir turėtume gerą daiktą", – kalbėjo R.Adomavičius.

Pasak jo, yra nemažai įmonių, kurios domisi tiek stadiono statybomis, tiek jo valdymu. Tačiau potencialių statytojų ar stadiono valdytojų vicemeras nepanoro įvardyti – esą tai bus galima padaryti tuomet, kai jie pateiks oficialius pasiūlymus.

R.Adomavičiaus teigimu, jeigu nacionalinis stadionas būtų statomas pagal prieš keletą metų nustatytą koncepciją, statyboms prireiktų apie 300 mln. litų. Tačiau koncepcija esą neabejotinai keisis, o tikslią statybų kainą bus galima pasakyti tik tuomet, kai bus parinkti darbų vykdytojai.

100 milijonų teks užkasti

Stadiono teritorijoje jau beveik metus nevyksta jokie darbai, statinį ėda korozija. Kaip "Vilniaus dienai" teigė sostinės mero pavaduotojas Gintautas Babravičius, stadiono būklė artėja prie kritinės.

"Specialistai teigia, kad per metus objektas pradės irti, nes nebuvo rasta pinigų net jam konservuoti. Esu sakęs, kad tuomet, kai praeis tie metai, reikės nurašyti daugiau kaip 100 mln. litų, "įdėtų" į šitą objektą", – kalbėjo G.Babravičius.

Esą gali būti, kad netrukus labiau apsimokės ne gaivinti statybas, o viską sulyginti su žeme ir pradėti iš naujo. "Specialistai sako, kad architektūriniai, techniniai sprendimai yra šiek tiek morališkai pasenę. Šito negaliu teigti vienareikšmiškai, bet teigiama, kad griauti viską ir pastatyti naują stadioną būtų pigiau negu pratęsti senas statybas", – sakė G.Babravičius.

Vicemeras pabrėžė, kad sprendimas dar nepriimtas. Pasak jo, visus atsakymus turėtų pateikti galimybių studija.

Ruoš naują projektą

R.Adomavičius nemano, kad stadiono statybos bus pradedamos nuo nulio. Esą kur kas labiau tikėtina, kad ant dabar stovinčių griaučių stadionas bus statomas pagal pakoreguotą projektą.

"Visiškai tikėtina, kad dabartinį projektą reikėtų koreguoti. Tai, kas čia sumanyta, gerokai atsilieka nuo to, kas dabar statoma Europoje ir pasaulyje", – kalbėjo politikas.

Pasak jo, architektams veikiausiai reikėtų perbraižyti stadiono planus ir pritaikyti juos prie potencialaus investuotojo norų. Esą sostinės valdžia laikosi kelių pagrindinių principų. Visų pirma, stadione gyvenimas turės virti nuolat, ne tik per sporto varžybas ar koncertus. Antra, norint, kad stadionas Lietuvos klimato sąlygomis būtų rentabilus, esą būtina, kad jis būtų su stogu. Specialios stogo konstrukcijos, žinoma, kainuotų papildomus milijonus.

Statybos – jau pavasarį?

Anot vicemero, pagal optimistinį scenarijų nacionalinio stadiono statybos galėtų atgyti jau kitų metų pavasarį.

"Objekto konservuoti nesiruošiama, iki Vyriausybė priims sprendimą, kaip elgtis su stadionu. Čia jau Vyriausybės reikalas. Galimybių studijos rengėjai paminėjo, kad yra keletas bendrovių, kurios domisi. Tikėtina, kad paskelbus konkursą atsirastų dalyvaujančių bendrovių. Jeigu konkursas bus skelbiamas, procedūros keletą mėnesių užtruks, jo rezultatų analizė – taip pat. Jeigu iki Naujųjų metų sugebėtume surengti konkursą, o per žiemą konkurso laimėtojas sutvarkytų projektą, pavasarį galėtų prasidėti darbai. Labiausiai optimistiškas terminas – balandžio arba gegužės mėnuo", – aiškino R.Adomavičius.

Pasak jo, Vyriausybė neturėtų išsigąsti skelbti stadiono statybų konkurso. Esą jeigu paaiškės, kad investuotojai siūlo valstybei neparankias sąlygas, sutarčių bus galima ir nepasirašyti.

Stadioną reikės maitinti

Beje, statybų finansavimas – ne vienintelis politikų galvos skausmas. G.Babravičiaus žodžiais, stadioną reikės dotuoti – kai (ar jei) jis bus pastatytas, valstybė jam išlaikyti turės kasmet pakloti dar po kelis milijonus litų.

G.Babravičiaus teigimu, būsimasis stadiono valdytojas būtų pasmerktas nuostoliams, jeigu valstybė jam kasmet neskirtų solidžios paramos. Esą niekas nenorės dirbti nacionaliniame stadione, jeigu valstybė neįsipareigos didele dalimi padengti jo eksploatacijos išlaidų.

"Visi apsimeta, kad neišgirsta rimčiausio klausimo: kas – Vilniaus miestas ar Vyriausybė – mokėtų vadinamuosius infrastruktūrinius mokesčius? Matyt, naivu tikėtis, kad stadione kasdien vyks po du koncertus ar po trejas sporto varžybas. O išlaikymas gana brangus. Įvairiais skaičiavimais, šie dydžiai svyruoja nuo 5 iki 10 mln. litų per metus. Kad stadionas būtų – mūsų garbės reikalas. Bet kas nors turi pasakyti, kas mokės tuos milijonus. Ir kol nebus atsakymo, kas prisiima šitą naštą, nebus ir investuotojų šitam stadionui", – įsitikinęs sostinės mero pavaduotojas.

Pasak jo, sostinė galbūt sutiktų prisiimti dalį stadiono išlaikymo naštos. "Vilnius kokiu kukliu milijonu, ko gera, prisidėtų prie bendrų reikalų. Bet tikrai negalime prisiimti tos visos naštos", – svarstė pašnekovas.

R.Adomavičius ir čia nesutinka su kolega. Anot jo, stadiono galbūt apskritai nereikės dotuoti. "Nežinau, iš kur tie skaičiai – 10 mln. litų per metus. Jeigu būtų paskelbtas stadiono valdytojo konkursas, pamatytume konkrečius pasiūlymus. Galimas daiktas, kad stadiono iš viso nereikės dotuoti. Valdytojas turi pasiūlyti, kas tame stadione turi būti", – sakė vicemeras.

Pinigų nėra. Ir nebus?

Šiemet nacionaliniam stadionui valstybė pinigų neskyrė. G.Babravičiaus teigimu, pinigų veikiausiai nebus ir kitąmet.

"Valstybės biudžetas šiemet mažesnis nei pernai, o kitąmet bus dar kuklesnis. Be to, reikia užbaigti Kauno, Klaipėdos arenas. Bus didelės išlaidos Europos vyrų krepšinio čempionatui pasirengti. Tikimybė, kad valstybės ar miesto ižduose atsiras tam (nacionaliniam stadionui – red. past.) reikalingas lėšų kiekis, yra nedidelė", – svarstė vicemeras.

Pernai lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad sutartis dėl nacionalinio stadiono statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. G.Babravičiaus teigimu, statybų bendrovės domisi galimybėmis dalyvauti naujame konkurse ir perimti stadiono griaučius, tačiau į statybvietę galvotrūkčiais nesiveržia.

Esą atsargiai į nacionalinį stadioną žiūri ir potencialūs investuotojai. "Visą laiką buvo ieškoma investuotojų, bet pasiaiškinama bendra padėtimi ir tuo viskas baigiasi. Objektas reikalingas, būtinas sostinei ir šaliai. Bet tai yra brangus žaislas", – teigė G.Babravičius.

Tačiau R.Adomavičius mano, kad statybas pavyks išjudinti, jeigu bus rastas statytojas, kuris padengs statybų išlaidas ir valstybei leis stadioną pasistatyti, paprastai tariant, išsimokėtinai.

Antplūdis – nebent "AC/DC" koncerte

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis "Vilniaus dienai" teigė, esą nacionalinis stadionas būtų sausakimšas nebent tokiu atveju, jei į Lietuvą atvažiuotų, pavyzdžiui, roko veteranai "AC/DC".

"Manau, stadionas būtų pilnas, jeigu čia koncertuotų, kol dar jie gyvi, "AC/DC". Net nežinau, kas dar galėtų tiek žmonių sutraukti", – svarstė pašnekovas.

Tačiau KKSD vadovas laikosi nuomonės, kad stadionas, kuris tik retkarčiais sulauktų didesnio būrio žiūrovų, vis vien reikalingas Lietuvai. Pasak jo, stadioną būtų galima išnaudoti kaip universalią sporto bazę. Esą jį visiškai įmanoma pritaikyti ne tik renginiams ir varžyboms, bet ir sporto mokykloms, profesionalių sportininkų ir mėgėjų treniruotėms. Esą būtų galima pagalvoti ir apie aukšto lygio tarptautinių lengvosios atletikos varžybų rengimą.

"Kiek aš turiu informacijos, stadionas turėtų būti daugiafunkcis. Mano nuomone, to stadiono reikia. Manau, kad valstybės ir galbūt Vilniaus savivaldybės parama bus reikalinga", – sakė K.Rimšelis.

Pasak jo, stadioną konservuoti būtų netikslinga. "Ką reiškia konservavimas? Tai iš tikrųjų yra lėšų švaistymas: įdėti pinigus, konservuoti, laukti ir vėl leisti pinigus naujoms galimybių studijoms", – pabrėžė pašnekovas.

KKSD vadovas stebėjosi, kad nacionaliniam stadionui rengiama dar viena galimybių studija. "Man kyla klausimas, kada tos studijos baigsis, kada bus kokie nors sprendimai. Dar analizė, dar analizė. Taip analizuojant gali ir konstrukcijos surūdyti", – ironizavo K.Rimšelis.

Vyriausybė rengiasi nusišalinti?

Ūkio ministerija siūlo naikinti vieną pagrindinių nacionalinio stadiono prievaizdų. Trečiadienį Vyriausybė svarstys ministerijos pasiūlymą likviduoti šį klausimą kuravusią vyriausybinę komisiją.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Ūkio ministerijos Investicijų ir valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėjas Marius Umbražiūnas, komisija naikinama dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, ji praktiškai nebeturi įtakos svertų. Visų antra, stadiono projektas įstrigo mirties taške. M.Umbražiūno teigimu, nors daugelis stadiono klausimų liko neatsakyti, komisija tapo iš esmės nefunkcionali. Esą finansavimo klausimas šiuo metu yra svarbiausias, o šioje srityje komisija neturi jokios įtakos.