Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad Lietuvą užvaldyti siekianti Rusija gali griebtis net kraštutinės priemonės - karinės agresijos.

Pasipriešinti nepavyks

Duodamas interviu vokiečių dienraščiui "Süddeutsche Zeitung" V.Adamkus teigė manantis, kad įvykiai Gruzijoje tebuvo ilgalaikių Rusijos planų įgyvendinimo pradžia.
Aiškindamas, kodėl, jo manymu, Rusija dėl dviejų mažų provincijų provokuoja tarptautinę bendruomenę, V.Adamkus sakė: "Turint ilgalaikių planų, reikia kur nors pradėti."

Prezidentas teigė manąs, jog minėti planai susiję pirmiausia su Krymu, paskui su Baltijos šalimis, dar vėliau - su Pietų Kaukazu. "Jei pamišėliai Rusijoje suplanuotų įsiveržti į mūsų šalį, jie galėtų mus užimti per keletą minučių", - sakė V.Adamkus. Įvykiai esą vystosi kaip tik šia kryptimi, tačiau jis turįs vilties, kad pasaulis tam pasipriešins.

Kariuomenė apsigins?

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtina, kad mūsų šalis padarė išvadas iš įvykių Gruzijoje ir yra tinkamai pasirengusi atremti puolimą. "Esame pasirengę atremti atakas geriau, negu tai sekėsi mūsų draugams Gruzijoje", - vakar atsakydamas į parlamentarų klausimus Seime teigė J.Olekas.

Ministras pabrėžė, kad svarbiausia - gera ginkluotė ir tinkamai parengti kariai. Lietuva, jo teigimu, yra įsigijusi modernios priešlėktuvinės, prieštankinės ginkluotės, stiprinama oro stebėsena. J.Olekas pabrėžė, kad Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi ir taip gerai pasirengusi atremti bet kokį puolimą kaip dabar.

Jo teigimu, konfliktas Pietų Kaukaze atskleidė šauktinių kariuomenės trūkumus. "Gausios šauktinių pajėgos nepajėgė apginti šalies. Todėl esame pasiryžę eiti keliu, kurį esame pasirinkę", - kalbėjo krašto apsaugos ministras.

J.Olekas vakar pasirašė įsakymą, kuriuo stabdomas jaunuolių šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą ir visiškai atsisakoma šauktinių. Jis kategoriškai atmetė opozicijos nuogąstavimus, jog atsisakius šauktinių Lietuvos gynyba susilpnės, o ne sustiprės.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva su partnerių iš NATO pagalba rengiasi ne ginti okupuotą kraštą, bet padaryti, kad Lietuva nebūtų okupuota. Jo teigimu, būtina stiprinti kolektyvinę gynybą. Tik tuomet būsime stipresni.

Jis teigė: "Bandymas padaryti ir pasakyti, jog čia, Lietuvoje, negalime turėti NATO, savo partnerių pajėgų, veikia priešiškai nusiteikusių valstybių naudai." Taip ministras įvertino dalies parlamentarų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad išaiškintų, ar NATO karių buvimas mūsų šalyje neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Ginklas - ekonomika

V.Adamkus neabejoja, kad Rusija nori išlaikyti Baltijos šalis savo įtakos zonoje, tačiau to bus siekiama ne karinėmis priemonėmis, o mėginant atkirsti jas nuo energijos srautų.

"Jie (Rusija - red. past.) mėgins palaužti mus ekonomiškai, kad taptume Rusijos ekonomikos dalimi, mėgins perimti mūsų ekonominės ir politinės sistemos kontrolę", - kalbėdamas su vokiečių dienraščiu samprotavo Lietuvos vadovas.

Prezidentas teigė, kad Sovietų Sąjunga 60 metų mėgino išnaikinti Baltijos šalių gyventojus. Atsakydamas į vokiečių žurnalisto abejones, ar žodis "išnaikinti" nesąs per stiprus, V.Adamkus sakė: "Jei tai, jog šimtai tūkstančių žmonių buvo deportuota, jog mes patys negalėjome spręsti savo likimo, nėra vertinama kaip mėginimas išnaikinti, tada aš abejoju moraliniais principais tų, kurie tai neigia. Galbūt mes, Baltijos šalių gyventojai, nesusikalbame su kitomis tautomis, kai kalbama apie tai, kas yra priespauda ir išnaikinimas."

V.Adamkus tvirtino, kad Lietuva tebėra "energetinė sala", todėl jis mėginsiąs bendradarbiaudamas energetikos srityje su Skandinavijos šalimis, Estija, Latvija ir Lenkija padaryti Lietuvą ne tokią priklausomą nuo Rusijos.
Išsakydamas nuomonę apie Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį Šiaurės Europos ("Nord Stream") dujotiekį, V.Adamkus sakė, kad toks dujotiekis neatitinka Lietuvos interesų ir poreikių. "Deja, tenka susitaikyti su realpolitik", - apgailestavo jis.

Reikia stiprinti Baltijos šalių gynybą

Rusijai bandant atgauti įtakos zonas buvusiose sovietinėse respublikose ir įvaryti pleištą tarp JAV ir jos NATO partnerių Europoje, Šiaurės Atlanto Aljanso lyderiai turėtų vieningai veikti stiprindami Baltijos šalių gynybą ir įkalbinėdami Suomiją tapti NATO nare, įsitikinęs amerikiečių apžvalgininkas.

"Kalti pleištą išlieka pagrindinis Rusijos tikslas. Tam turi būti pasipriešinta. Geriausia tai daryti susitelkiant į šiaurinį Rusijos sparną, kuriame Aljansas yra vieningas ir sąlygiškai stiprus. Nevertėtų veltis į naujus ginčus dėl NATO ateities Kaukazo regione ir Ukrainoje", - įtakingame JAV dienraštyje "The Washington Post" rašo apžvalgininkas Jimas Hoaglandas.

Jis tvirtina, kad Aljansas turėtų stiprinti Baltijos šalių gynybinį pajėgumą. "Neįspėjus surengtos pratybos su Baltijos šalimis būtų vienas iš būdų patraukti Rusijos dėmesį", - mano jis.

Šie žingsniai, anot J.Hoaglando, būtų kur kas efektyvesni, nei politinės kadenciją baigiančio JAV prezidento George'o W.Busho pastangos užstoti Gruzijos ir Ukrainos narystę Aljanse.