Už mitingą teisiami visuomenininkai reikalauja valdininkų atsakomybės

Visuomenininkai, kuriems gresia atsakomybė už susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimą, mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.Tokius pareiškimus Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo posėdyje antradienį padarė visuomenininkai Alvydas Medalinskas ir Bronislovas Genzelis.

„Toliau žiūrėsime, koks bus sprendimas birželio 19 dieną. Jie – pareigūnai, visuomenės ir piliečių tarnai. Savivaldybė įsivedė leidimų sistemą, rašo, kad suderino, kai organizatoriai sako, aiškiai, kad nesutinka, kad nevarykit mūsų į purvyną, tai žemina renginį. Jie nepasidomėjo, kad nesaugi teritorija, kur vielos, kuoliukai. Jie neatliko savo pareigų, galimai kenkė, kliudė mums atlikti pilietinę akciją", – po teismo posėdžio žurnalistams sakė A.Medalinskas.

Administracinę bylą nagrinėjanti teisėja Virginija Liudvinavičienė nusprendė iš sostinės savivaldybės išsireikalauti įrodymus, kad Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai gavo pažymėjimus apie renginį.

Be to, savivaldybė kitam teismo posėdžiui, kuris vyks birželio 19 dieną, turės pateikti dokumentus dėl kito tądien vykusio mitingo. Visuomenininkai turėjo leidimą kovo 17 dieną rengti mitingą prie Seimo, automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau nuo 15 iki 17 valandos. Tuo metu jų organizuotas mitingas vyko nuo 14 valandos. Tą pačią dieną protesto akciją rengė ir į Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tautinių mažumų atstovai. Jie surengė protesto eitynes nuo Seimo iki Vyriausybės bei mitingą prieš Švietimo įstatymą, reikalaudami atsisakyti vienodų brandos egzaminų. Jų mitingas vyko pirmoje dienos pusėje.

Teismo posėdyje antradienį buvo apklausti trys liudytojai – Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica.

E.Tamošiūnaitė sakė, kad komisijos posėdyje dėl Sąjūdžio iniciatyvinės grupės rengiamo mitingo nedalyvavo, tačiau pasirašė įsakymą dėl mitingo rengimo. Valdininkė sakė tam turinti įgaliojimus.

„Esu įgaliota pasirašyti įsakymus dėl leidimo", – sakė liudytoja. Teismas domėjosi, kada buvo pateikti prašymai dėl mitingų organizavimo.E.Tamošiūnaitė teigė, kad Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai prašymą pateikė kovo 2 dieną, tautinių mažumų – sausio 30 dieną. Pastarąjį prašymą pateikė Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam signatarui Romualdui Ozolui pasiteiravus, ar tiesa, kad E.Tamošiūnaitė yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė, ši pripažino, kad tai tiesa. Visuomenininkai jos klausė, ar nepažeidžiama tarnybinė etika, kai išduodamas leidimas Lenkų rinkimų akcijai, E.Tamošiūnaitė atsakė, kad tautinių mažumų streiko komitetas nėra Lenkų rinkimų akcija.

Žiniasklaidoje skelbta, kad Lenkų rinkimų akcijos narė anksčiau yra vadovavusi vienai Vilniaus rajono mokyklai.Saugaus eismo departamento direktoriaus pavaduotojo J.Morkūno visuomenininkai taip pat teiravosi, ar jo viršininkas departamento direktorius Henrykas Surovičius taip pat nėra aktyvus Lenkų rinkimų akcijos narys.

Liudytojas tikino to nežinąs. Jis teigė, kad kovo 2 dieną buvo gautas signatarų R.Ozolo ir B.Genzelio preiškimas dėl planuojamo mitingo. Pranešta, kad jame turi dalyvauti apie 5-7 tūkstančiai žmonių.„Pašymas komisijoje kovo 7 dieną išnagrinėtas. Pareiškėjai prašė kovo 17 dieną leisti organizuoti, tačiau atsižvelgta, kad tautinių mažumų švietimo komitetui išduotas leidimas“, – sakė J.Morkūnas. Pasak jo, sulaukta daug emocijų, kaltinimų komisijai.

Mitingo organizatorių atstovams buvo pasakyta apie susidarusią padėtį. Pasak J.Morkūno, buvo tikimybė, kad gali būti pažeista viešoji tvarka.„Du mitingai, gali kilti susipriešinimas“, – kalbėjo tarnautojas.

B.Genzelis šiuos argumentus atrėmė sakydamas, kad Sąjūdžio iniciatyvinės grupės mitinge dalyvavo įvairių tautybių žmonės, taip pat lenkai.Visuomenininkai gėdijo savivaldybės atstovus, klausdami, ar jiems žinomi teisės aktai, leidžiantys signatarams prie Seimo rengti mitingus, jeigu Seimo kanceliarija neprieštarauja ir signatarai savo norą patvirtina parašais.Visuomenininkų teismo procesą stebi daug jų palaikytojų.

Teismo posėdžio metu duotus savivaldybės atstovų aiškinimus dėl mitingo leidimo išdavimo palaikytojai palydėdavo garsiu juoku ar šūksniais „gėda“. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas S.Mecelica teismui sakė, jog tam, kad mitinguotojų srautai nesusitiktų, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės mitingą nuspręsta nukelti vėliau.

„Jeigu būtų Dainų šventė, policijai pajėgas paprasčiau skirstyti. Renginiai, susiję su tolerancija, socialiais klausimais turi rizikos veiksnių“, – aiškino policijos atstovas.

S.Mecelica teigė, kad mitingo baigtis ne visada priklauso nuo organizatorių valios. Policija stebi viešąją erdvę, komentatorių pasisakymus. Prieš šį mitingą pastebėta nepalankių komentarų. „Aš turiu patirties organizuojant renginius. Jūs deklaravote, kad nesilaikysite, jūs nesikreipėte, kad būtų skirta kita vieta“, – sakė S.Mecelica.

Mitingą prie Seimo kovo 17 dieną organizavę Nepriklausomybės akto signatarai R.Ozolas, B. Genzelis bei visuomenininkas A. Medalinskas neigia padarę policijos surašytuose administraciniuose protokoluose jiems inkriminuotus nusižengimus.

R.Ozolui, B.Genzeliui ir A.Medalinskui policija surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo. Visuomenininkams gresia bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų arba administracinis areštas iki 30 parų.

A.Medalinskas teismui yra pasakojęs, kad iš pradžių savivaldybė davė leidimą rengti mitingą Nepriklausomybės aikštėje, tačiau vėliau persigalvojo, teigdama, kad suklydo pranešdama, jog kad tą pačią niekas nerengia aikštėje mitingo, esą tą dieną akciją rengia Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Kovo 17 dieną į mitingą prie Seimo susirinkę keli tūkstančiai žmonių reiškė paramą vasarį atleistiems dviem buvusiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovams ir reikalavo pašalinti iš posto šiuos pareigūnus atleidusį tuometinį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

Pasak A.Medalinsko, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas S.Mecelica telefonu paprašė akciją surengti vėliau, esą policija baiminosi dviejų mitingų susidūrimo.

B.Genzelis teismui tvirtino, kad net sovietmečiu žmonių neleista traukti atsakomybėn už mitingo organizavimą.