Verslas ir ekologija

Uostas veikia Baltijos priekrantę

Minint pasaulines Žemės ir vandenų bei Baltijos jūros apsaugos dienas, Jūrinių tyrimų centras pirmą kartą surengė seminarą, kur analizuotos Baltijos jūros apsaugos problemos.

Jūrinių tyrimų centro specialistė Aistė Kubiliūtė pranešime “Baltijos jūros monitoringas ir aktualiausios jos aplinkos problemos” analizavo, kokie procesai vyksta jūros giluminiuose ir priekrantės vandenyse, kuo jie pavojingi gyvūnams ir augalams. Vienas labiausiai keliančių nerimą Baltijos taršos objektų - naftos produktai. Kasmet į jūrą jų patenka nuo 35 iki 100 tūkst. tonų. Teršėjai - laivai, patyrę avarijas bei slapčia išpilantys mazutuotus vandenis, dokai, aptarnaujantys tanklaivius, jūriniai gręžiniai ir povandeniniai naftotiekiai.

Seminaro dalyvius ypač sudomino Žuvininkystės tyrimų laboratorijos mokslininkų Tomo Zolubo bei Valdo Piščiko pranešimai apie Lietuvos ekonominės zonos žuvų išteklius ir žvejybinės situacijos pokyčius jūros priekrantėje rekonstravus uosto vartus. 2001-2003 metų mokslininkų stebėjimų ir žvejų pateiktais duomenimis, rekonstrukcija turėjo įtakos migruojančioms į marias ir po neršto atgal į priekrantę grįžtančioms stintoms, sterkams, žiobriams.

Apie Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Pajūrio regioninio parko aplinkosaugos problemas kalbėjo jų direktoriai Vladas Portapas ir Darius Nicius bei Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.