Ugniagesiai perspėja apie vieną dažniausių gaisro priežasčių: nukenčia tūkstančiai

Viena iš nykstančių profesijų yra kaminkrėtys. Kaminus valančios įmonės vadovas sako, kad darbo yra, kadangi šalyje likę daug senos statybos pastatų, kurių kaminus reikia valyti reguliariai.  

„Kaminas turi būti išvalytas prieš šildymo sezoną ir bent vieną kartą per tris mėnesius šildymo sezono metu“, – aiškino kaminų specialistas Jevgenijus Fadejevas. 

Valymui reikia ne tik grąžto, bet ir specialaus šepečio. Jo kotas jungiamas su grąžtu, tada visas mechanizmas kišamas į patį kaminą.  

Jeigu šepečio kotas per trumpas, pridedamas dar vienas. Tai daroma tol, kol šepetys pasiekia kamino apačią.

LNK stop kadras.

Sodybą Vytis nusipirko prieš trejus metus. Vyras pasakoja, kad prieš pirmą šildymo sezoną krosnies užkurti iškart nepavyko.  

„Pradėjome kurti, šilumos nėra, visi dūmai į vidų. Supratome, kad kažkas negerai“, – prisiminė namo šeimininkas Vytis. 

„Dūmtraukis būna neįšilęs, tada dūmai kaupiasi patalpoje, žmonės bando pasilengvinti įkūrimą įvairiais skysčiais, sukelia didelį pliūpsnį ir dėl to užsidega“, – teigė ugniagesių atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl netvarkingų kaminų, židinių ar dūmtraukių 2021 metais kilo 1,5 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 24 žmonės.

2022 fiksuota 200 mažiau gaisrų, žuvo per pus mažiau žmonių. Pernai šiek teik daugiau nei tūkstantis gaisrų nusinešė aštuonių žmonių gyvybes. 

LNK stop kadras.

Kad kaminas netvarkingas išduoda keletas požymių. 

„Sunkiai įsidega malkos, traukos nebėra, gęsta, pro dureles veržiasi dūmai“, – pasakojo kaminų specialistas. 

„Visų pirma, reikia apžiūrėti vizualiai, ar nėra matoma akivaizdžių defektų, įtrūkimų, ar krosnis sandari, ar durelės laikosi savo vietoje, dūmtraukiai taip pat“, – sakė ugniagesių atstovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto, ugniagesiai neslepia, gaisras namuose gali kilti ne tik dėl netvarkingo dūmtraukio. 

„Kai laikome ar džioviname degias medžiagas prie pat priglausto šildymo prietaiso, kai grindys ties pakura nėra apsaugotos nedegiomis medžiagomis ir iškritusi žarija tiesiog uždega“, – kalbėjo A. Gudžiauskas. 

„Viskas priklauso nuo gaisro dydžio, kada jis pastebimas – laiku ar ne. Nuostolis būna nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių ar net šimtų tūkstančių“, – skaičiais dalinosi Turto ir specialiųjų rizikų draudimo žalų vadovas Mindaugas Ratkevičius. 

LNK stop kadras.

Draudikai sako, kad gyventojams kasmet išmoka milijonines kompensacijas.  

„2023 m. buvo išmokėta 1,2 mln. eurų gaisrų žaloms padengti. Šiais metais turime netoli milijono“, – teigė M. Ratkevičius. 

Per devynis šių metų mėnesius gyvenamuosiuose pastatuose kilo pusantro tūkstančio gaisrų, tai ketvirtadalis visų šalyje kilusių gaisrų. Šiuose gaisruose žuvo 39 žmonės.